Kostiumas / Costume

Praėjusią savaitę teko sudalyvauti rimtų dėdžių ir tetų pilname seminare. Tvarkingai, švariai, preciziškai apsirengusių. Kostiumuotų ir marškiniuotų. Neįsivaizduojamai daug. Po velnių, nuo kada aš su savo gėlėta suknele, poros skarų eile ir tvarkingai paveltais plaukais turiu nejaukiai jaustis paprastame seminare apie aplinkosaugą? 

Bet taip, kostiumuoti žmonės valdo pasaulį. Ir net gražu pažiūrėti iš šono. Tiesiog uniformos dar nenoriu, dar tikrai ne, ir juo labiau nenoriu apsiriboti viena medžiaga visiems dėvimiems rūbams. Ir labai bijau, jog įlindus į tą pasaulį galų gale "tapsiu tokia pati kaip ir jieeee..".
Taigi apie du rūbus pasiūtus iš tos pačios medžiagos kitaip.

Šios velvetinės velniškai gražiai mėlynos spalvos kelnės labai ilgai spintoje laukė savo valandos, kol galų gale supratau, jog nieko nebus, ir reikia persisiūti jas į sijoną. Bet kol idėja atslinko (...) link įgyvendinimo stadijos, kilo dar šaunesnė mintis tiesiog pasidaryti šortus - šioks toks paįvairinimas mano sijonuotai kasdienybei -  ir rankinuką. Šiek tiek fyfiškas eskizas. Na argi ne kostiumas laisvalaikiui?

Žirklės, pora siūlių ir turiu visai smagius mini šortukus. 

O rankinė, kurios modelis įkvėptas (t.y. kopijuotas) pavasario 2010 grožybių, kaip jau patapo standartu, vėl  įstrigo ties rankenos stadija: velvetinė būtų atrodžiusi pernelyg mokykliškai, ruda kiek per grubiai, o gražios gelsvos grandinės visdar tebeieškau. Bet kolkas prasiversiu ir su šia labai blankiai sidabrine, aptikta  siuvimo reikmenų parduotuvėje „Moki veži“.

 

Na šis kostiumas į darbą žinoma nebus dėvimas, bet rankinė jau buvo pritaikyta ir kitokiame variante, kurį  į darbą dėviu ir dėvėsiu. Bent kolkas, kol dar niekas nepasakė jog jau laikas kostiumui.

 

These pants were waiting for their day for quite a long time, when finally I decided to remake it – to make a skirt. But then I changed my mind again, and made a mini shorts and a handbag. New way to match things.

Rūta

Senas eskizas / Old sketch

Senolių išmintis pasakys: gerą mintį reikia užsirašyti.Tam, kad nepamirštum. Tam, kad kitu kampu pažvelgtum ir galbūt iškart pamatytum gera ji ar visgi tik so so... Todėl ir rūbo kūrimas prasideda nuo eskizo. Ar bent teoriškai taip turėtų būti.
Mano praktikoje taip būna gerokai per retai. Kyla idėja ir skubu ją įgyvendinti, kyla kita, vėl skubu skubu. Kol galų gale sėdžiu su krūva nebaigtų daiktų, nė neįsivaizduodama kaip gi po velnių juos pabaigti.

Iš pradžių po šio nušvitimo buvo sunku vien dėl gerokai po mokyklos laikų užmestų piešimo įgūdžių. Bandau persilaužti: nors ir kreivai šleivai, bet paišau. Kitaip neišmoksiu. 

Kadangi vis nepavysta suorganizuoti rimtesnių darbų fotosesijos, pasidalinsiu vienu senu eskizu. Bene pirmuoju, kuris buvo įgyvendintas. Piešinys visai mažuliukas, o nuskanavus kokybės dar mažiau liko. Piešiau dar svajodama koks gi bus tas mano 2009-ųjų pavasaris. Bandžiau užfiksuoti tiesiog formos/spalvos idėją, net negalvodama apie tikslesnę detalių išraišką. Na pavasaris jau senokai prabėgo ir vienas iš trijų rūbelių vis dar nebaigtas. Bet rezultatas 2/3 pilnai įgyvendintų idėjų juk yra visai neblogas!

Taigi pirmąją suknelę pradėjau dar pavasarį. Labai daug kruopštaus darbo rankomis ir dažnas atsimušimas į sieną nežinant kaip gražiai įgyvendinti tam tikras detales. Statusas: visdar siuvama.Bet liko jau labai labai nedaug: visi „kutosiukai“ prisiūti, trūksta tik apdailos. Tikiuosi pakankamai greitai pristatyti ir ją. O kolkas bijau girtis, bet gyvu vaizdu esu labai patenkinta.

Antroji suknelė pilnai pasiūta ir padovanota draugei. Lyg ir nešioja.

Mintis kilo pamačius vienos Lean Marshal suknelės detalę. Primečiau modelį ant popieriaus ir tiek. Po kurio laiko Humanoje aptikau didelį gabalą pasakiškai gražios medžiagos lyg sutvertos šiai suknelei. Ir per porą vakarų pagauta įkvėpimo pasiuvau maišiuką.

Nuotrauka: http://www.leanimal.com/

Trečiajame eskize bandžiau užfiksuoti sumanymą sukarpyti beveik nenešiotą triktažinę maikutę ir tiesiog persiūsiu į trikotažinį mini. Nieko ypatingo, bet vietoj nenešiojamo rūbo gavau pakankamai  trendišką lengvai pritaikomą sijoną. Na o šioje senoje blogos kokybės fotosesijoje tiesiog užfiksuoti keli jo priderinimo būdai. Dėvėtas vasaros vakarais lekiant pasišokti.

Only a few years ago I realized how important it is to make sketches. Because it is the best way to write down your ideas for sewing. But it’s not so easy to paint when you haven’t done it since childhood!
This sketch was the first that didn’t stay only a sketch. I still haven’t finished first dress, which I started more then a year ago. But I did finish second and third one. Two out of three isn’t such a bad result?


Rūta