2010 m. balandžio 29 d., ketvirtadienis

Unexpected Colors/ Netikėtos spalvos

  Here are a few photos we made yesterday with my “legendary” oversized cozy. It was a rainy and quite dark day, but the colors were amazing and my photographer wanted to try it.
  Kelios vakar darytos nuotraukos su "legendiniu" juodu lininiu cozy. Nors pavakarys buvo pakankamai tamsus ir lietingas, bet aplinka tiesiog akino spalvų ryškumu ir mano fotografas būtinai norėjo tai išbandyti. Nuotraukose – beveik mano vakaro apranga: tik batukus pakeičiau į patogesnius jau kiek pabodusius mėlynus ir apsigaubiau dar vienu megztiniu.
  
  Also – my two newest dress projects:
- First one will probably have long sleeves, quite slim ruffled fit. Still working on details. I found this  amazing old fabric at my grandmother.
- Other one will combine this lilac linen and white crochet fabrics.
  Taip pat – dvi naujausios idėjos suknelėms
- Pirmosios medžiaga atradau močiutės skrynioje. Suknelė turbūt bus ilgarankovė ir pakankamai siaura, bet su įvairiais paraukymais.
- Ir bandysiu sujungti šį lininį alyvinį audinį su nerta balta medžiaga.

I took some photos of the back details of my impressionistic skirt as I promised. At least I tried. It’s so difficult to shoot this fabric!
  Taip pat žadėtos sijono užtrauktuko ir liemens detalių nuotraukos. Deja, ir vėl sunkiai sekėsi fotografuoti šį audinį tamsioje aplinkoje.

Rūta

2010 m. balandžio 26 d., pirmadienis

Animal Party / Gyvūnų vakaras

  This Sunday belonged to animals. I was shocked by the amount of little dogs I saw during an evening stroll in downtown. I call them rats – it pretty well describes what I think about this “hot” trend.
  Another animal thing is this very fun looking bag that my friend’s mother saved from 90‘ies. Checked cotton short is my old sewing project. I never got how to wear them and this time my outfit looked quite strange too, to be frank...

  Sekmadienis priklausė gyvūnams. Eilinio pasivaikščiojimo metu negaliojau atsistebėti sukniuotų žiurkiukų-mini šuniukų gausa. Vilniuje tai šiuo metu tiesiog klesti. Ir tai man yra labai juokinga... labai.
  Na o aš spintoje darkart atradau linksmą gyvūniško rašto rankinę – pačią tikriausią draugo mamos išsaugotą 90-ųjų relikviją. Priderinau/nepriderinau šiek tiek languotus medvilninius prieš kelis metus siūtus šortus. Keistoka apranga išėjo, jei atvirai, bet tokia jau vakar buvau.

Rūta

2010 m. balandžio 22 d., ketvirtadienis

A Strange Feeling/Keistas jausmas

  Does anybody know a strange feeling, when it’s a beautiful sunny morning, you wake up and really want to sleep – it’s so good just to lay in bed! – but you want to do something else even more? I talked with my friends about it thousand times, and everybody compares it with “evening” situation: there’s an exciting activities so you still manage to do something till morning although you are tired or sleepy. But I don’t think it’s the same. I don’t think it’s possible to compare what you are able to do when excited but tired, and when excited and full of energy - just need a little push for that.
  Don’t be confused - I’m not an early person and I could easily sleep till midday. For example today: it obviously wasn’t that productive morning and I would love go back home for more sleep...

  An outfit from yesterday, or more it’s adaptation from day to evening – by changing the belt, the shoes and taking of scarf. I never wear heels at work.
  I made this skirt last week – quite a productive week though. I used the last peace of that impressionistic fabric you already saw on the dress. It’s a very simple skirt with pleats on waist and visible white metal zipper in the back. It turned out even better then the dress, and I like all the possibilities to match it.
  Ar kamnors pažįstamas jausmas, kai prabudęs ryte – ypač gražų saulėtą rytą – , nors ir laaabai nori miego, bet kažką kito nori veikti dar labiau? Ne kartą šia tema diskutavau su draugais, bet visi palygina: taip taip, juk vakare apsnūdęs, pavargęs vistiek pramogauji iki paryčių. Bet man tai ne tas pats. Negalėčiau sulyginti to, ką gali padaryti pavargęs iš „susižavėjimo“, ir to pačio nekantrumo vedinas, bet kupinas jėgų.
  Tik nepagalvokite, jog esu vyturys – išmiegoti iki vidudienio man būtų anokia problema. Kad ir šiandien - akivaizdžiai ne „tas“ rytas. O kaip mielai grįžčiau namo į lovą...

  Vakar dienos derinys. Tiksliau tai, kaip jis buvo pritaikytas iš dienos į vakaro nuėmus šaliką, pakeitus batus ir diržą. Niekada darbe nedėviu aukštakulnių.
  Sijoną pasiuvau praėjusia savaitę – produktyvi savaitė pasitaikė. Sunaudojau paskutinį „garsiosios“ impresionistinės medžiagos gabalą. Sijonas, kaip matyti, paprastas – įsiuvai ties liemeniu, nepaslėptas baltas metalinis užtrauktukas gale. Sijonu patenkinta net labiau nei suknele ir jau radau, jog derinti galima labai įvairiai ir smagiai.

Rūta

2010 m. balandžio 19 d., pirmadienis

Cozy Dress/Jauki suknelė

  When I come to an idea, I either make real thing quickly in a few next hours, either I start thinking too much about the details and it becomes a story of a few months. Sadly second case is dominating. But the dress I‘m showing you today is that rear first one.
  So I saw vision while rooting around in my closet. A simple baggy dress with pleats on waist, made from thick but very soft cotton fabric. Very cozy, I like it a lot. And I think it will look even better on bare arms – still waiting for warmer weather.

  Praktiškai visos mano idėjos arba realizuojamos greitai per porą valandų, arba nuklysta į ilgą brandinimą, paišinėjimą, karpinėjimą, siuvinėjimą - kelių mėnesių pasaką. Gaila, jog antrasis variantas (kaip turbūt jau pastebėjote iš mano ankstesnių pasakojimų) vyraujantis. Bet šiandienos suknelės – tas retas pirmasis!
  Šeštadienį besikapstant medžiagų „atsargų“ krūvoje, akis užkliuvo už šio medvilninio kostiuminio storo ir labai minkšto audinio. Ir „išvydau“ kiek begalima paprastą suknelę - maišiuką su paraukimais ties liemeniu. Jauku. Manau dėvėti be ilgarankovės palaidinės po apačia bus dar smagiau, bet orai dar neleidžia.

Rūta

2010 m. balandžio 15 d., ketvirtadienis

Still Sewing/Visdar siūnu

  Somehow for the last weeks my blog, where I intended to show sewing projects, turbed into usual outfit blog. I’m still always wearing something I made by my own, but don’t show new “exciting” things. Please don’t think I’m not sewing! I’m just spending my all time on one project - making 4 bridesmaid dresses for weddings on 22 of May. Hope I will have some beautiful pictures after then. And hope other bridesmaids won’t ruin the styling I planned.
  Here is one dress – an old refashion “project”. It’s a pity I don’t have photos how it looked before remaking, but basically it had much fuller skirt, longer sleeves with ruffles at the edges and was very large. I’m wearing it a lot for the last year, especially when I want something very simple but not too plain.

  Pastarieji įrašai atrodo taip, lyg mano blogas, kurį planavau “pašvęsti” savo siuvimo projektams, būtų įprastas aprangos blogas. Tik nepagalvokite, jog nesiūnu - visą laiką skiriu 4 pamergių suknelių siuvimui. Nesu vestuvių gerbėja (jei taip galima išsireikšti), bet vistik smagus darbas. Juolab kai nebuvau perdaug įrėminta ar įspausta į ne savo stilistiką: mėlyna ir paprasta, neilga.  Vestuvės gegužės 22 dieną. Tikiuosi  po jų savo skaitytojus "pradžiuginti" gražiomis nuotraukomis. Ir dar labiau tikiuosi, jog pamergės nesugadins mano suplanuoto... vaizdo =)
  O čia dar viena sena suknelė. Persiūta prieš metus. Gaila, jog neturiu ankstesnių nuotraukų. Sijonas buvo žymiai pūstesnis, rankovės ilgesnės ir “kvarbatkuotos", na ir viskas gerokai per platu.  Dėviu ją labai dažnai, ypač kai noriu kažko labai paprasto, bet ne “pilko”.


Rūta

2010 m. balandžio 12 d., pirmadienis

Survival Kit / Išgyvenimo rinkinys

  I instinctively take my survival kit - scarf, hat and gloves - when going out. At least scarf in summer. Recently my second half asked, do I always need to wrap up my neck. Yes I do!... we obviously don‘t live in tropics, so it‘s much more comfortable and wormer with it.
  But in general the idea to look for some alternatives is really worth consideration. So this weekend the scarf went to bag. And I finally was able not to hide the leather skirt that I made back in autumn under the coat. Development - Spring!

  Išbėgdama iš namų visada instinktyviai bent į rankinę įsimetu išgyvenimo rinkinį – šaliką, kepurę ir pirštinaites. Orams atšilus lieka tik šalikas. Neseniai iš savo antrosios pusės gavau „priekaištą“, jog gal kartais ir nebūtina apmuturiuoti kaklo. Pff.... - čia ne atogrąžos: šalta!!! Atrodo menka detalė, bet jei ką, bus kuo apgaubti pečius. Net darbe reikia į didelę skarą įsisupti – kad jaukiau būtų.
  Bet pastebėjimas labai geras – galbūt reikėtų dažniau paieškoti alternatyvų. Tad savaitgalio derinuko šalikas po kurio laiko nukeliavo į rankinę. Ir odinis rudenį siūtas sijonas pagaliau nebeslepiamas po ilgu paltu. Pokyčiai - Pavasaris!


Rūta

2010 m. balandžio 7 d., trečiadienis

A Man of Merit / Nusipelnęs žmogus

  Tights, dress, cardigan or jacket, scarf, maybe the belt. If it’s “a lucky day”, a skirt with blouse will change the dress. A bit more colors then usual, patterns. Absolutely simple, even monotonic. This is me. Ironic – although I choose these plain combinations, I still hear „Oh, you look interesting”, „You look different“. Different?
  I think the reason here is the dress itself – clothing, that our jeans society leaves just for special occasions, while I wear it absolutely every day. Almost without sorting into casual, occasional, winter or summer dresses, or giving any other name that might become a reason why not to wear it today.
  So here is one more outfit from this weekend, with the dress you have already seen


  Pėdkelnės, suknelė, megztukas ar švarkelis, skara ar šalikas, galbūt diržas. „Gerą dieną“ suknelę pakeičia sijonas ir trikotažinė bliuskutė. Kiek drąsesnės spalvos ar raštai. Bet iš esmės visiškai monotoniška, visiškai paprasta. Tai aš. Ironija - net ir pasirinkdama šį absoliučiai paprastą (sakyčiau net pasenusį) derinimą kiekvienai dienai, visdar išgirstu “Atrodai įdomiai...“, „Rengiesi kitaip...“. Kitaip?
  Turbūt didžiausias nuopelnas turi būti atiduotas suknelei – rūbui, kurį mūsų džinsinė visuomenė visdar išsitraukia tik per šventes. O aš jas dėviu visur kiekvieną mielą dieną, neskirstydama nei pagal sezonus, praktiškumą, puošnumą, storumą ar milijoną kitų priežasčių, kodėl kitiems jos tampa tik proginiu rūbu.
  Taigi dar vienas derinukas su jau matyta suknele iš savaitgalio pasivaikščiojimo po miestą

Rūta

2010 m. balandžio 6 d., antradienis

A Good Start / Gera pradžia

  The weather was amazing this weekend, although this morning welcomed us with some rain again. I hope you had great holidays – mine were traditionally spent with family in our homestead, enjoying very first signs of spring. A good start for big works that are waiting together with all the pleasures of sunny air.

  Geri orai rodos pabėgo kartu su pasibaigusiu ilguoju savaitgaliu, bet gamta bent jau leido pasidžiaugti šventėmis. Tikiuosi ir jūs nuostabiai praleidote Vėlykas – maniškės jau tradiciškai buvo sutinktos kaimo sodyboje su šeima, besidžiaudžiaugiant dar tik vos vos busti pradedančia gamta. Priešakyje – darbų maratonas, belaukiant kitų ilgesnių savaitgalių, malonių išvykų ir tikrosios šilumos.


Rūta

2010 m. balandžio 2 d., penktadienis

Bad Habits / Blogi Įpročiai

  There‘s one thing my mother tried to teach me not to do to make my life easier, but obviously didn’t succeed. I always think about my outfit before getting asleep in the evening, but always change my mind in the morning. Dressing is my last “procedure”, and usually 10 minutes before the time we need to leave home, I’m still standing in front of my closet with bathrobe, pulling out all the clothes. And the only reason why I ever was and probably will be late to somewhere – I can’t find what to wear! Am I the only like this?
  So this was also an outfit of “5 minutes to decide”. Yes, I don’t see (and luckily my coworkers don’t too) problem in wearing that pink tights at job.
  I made this thick cotton mini skirt few weeks ago, just after saying I won’t be making more of them. But I really needed blue skirt!
 
  Vaikystėje mama mokė, jog drabužius rytdienai reikia susirasti iš vakaro. Deja, į tolesnį gyvenimą šis įprotis nepersikėlė ir kiekveiną rytą likus 10-iai minučių iki išėjimo visdar apsirengusi chalatu iš spintos paniškai verčiu drabužius. Ir tai yra bene vienintelė priežastis, kodėl kadanors kurnors vėlavau – nes nesugebėjau greitai išsirinkti aprangos. Aš aš viena tokia nenormali?
  Taigi šis vakarykštis derinys irgi buvo 5 paskutinių minučių sprendimas. Taip taip, rūūūūžavos pėdkelnės į darbą. Sijoną pasiuvau prieš porą savaičių, praktiškai iškart po pasižadėjimo daugiau šio modelio nesiūti. Bet man labai reikėjo mėlyno sijono!

Rūta