A Day with a Smile/Diena su šypsena

  A lot of people think that my interest in F-1 racing is at least strange. But it makes me smile today from early morning. Just in a few hours after the job I‘m leaving to Hungary, Budapest to put a big tick in my „Must do in this life“ list. Well, I‘m not going for the tick, but to take happiness that strange and a bit stupid things can sometimes give.

 My sewing projects don’t go that well these days. Although  I started making a new handbag on Monday – hope to finish it next week. And I still can‘t find mood or ideas how to wear clothes I made but I haven‘t showed you yet. So again just a casual outfit from yesterday. I‘m so happy the weather isn‘t that hot anymore and I can put on some knitwear. I love big cozy sweaters so much that even little rain doesn’t look bad. I feel I‘m already waiting for autumn. That shoulder bag was made a few years ago, it‘s actually first one of that model. I‘ve been wearing this dress for thousand years already. It‘s so funny to remember how +/- 4 years ago people were looking at it with „Isn‘t it a t-shirt?“, „Haven‘t your forget your pants?“. Does that look like a t-shirt to you?

  Daug kam iš pažįstamų mano domėjimasis F-1 lenktynėms atrodo kvailas, na mažiausiai keistas. O man šiandien nuo pat ryto norisi šypsotis. Vos už kelių valandų , baigusi darbą, išvažiuosiu į Vengriją, Budapeštą, savo gyvenimo „privalau padaryti“ sąraše uždėti dideli pliusiuką. Na, ne tik dėl pliusiuko važiuoju! Keisti ir kvaili dalykai kartais yra labai smagūs!

  Su siuvimu draugauti sekasi sunkiau – tradiciškai vis trūksta laiko. Tiesa, dar pirmadienį pradėjau siūti naują rankinę. Tikėkimės, jog kitą užbaigsiu. Senesniems nerodytiems siuviniams vis kažkas netinka: orai, nuotaikos ar tiesiog idėjos, kaip suderinti. Taigi ir vėl „tik“ derinukas iš vakarykščio pasilakstymo mieste tvarkant įvairius reikalus. Džiaugiuosi šiek tiek atvėsusiu oru ir galimybe užsidėti megztinį. Dievinu megztinius! Net lietus visai maloniai nuteikia, ir artėjantis ruduo – visai jo laukiu. Rankinukas iš mano siuvinių kolekcijos, bene pusę metų nenešiotas, net susilamdęs. Kai atsiranda naujų, senesnieji kažkaip nukeliauja giliau į spintą. O kaikada veltui! Na ir suknelė, kurią turiu jau n metų ir kurios dėvėjimo pradžioje ypač dažnai sulaukiau daug kritikos „Kas čia per maikė?“, „Kur kelnės?“ ar „Na gaaal nebent vasarai...“. Tai argi jums tai panašu į maikę?

Rūta

Get Your Skates On/Maunamės riedučius!

  I love old photos. My second half can‘t understand why do I need to watch photo albums every time I visit my grandmother... again and again! But I always find something different in them. Sometimes I notice how people are changing by year, “trace” their moods, or try to imagine events that are captured, or explore furniture, home stuff and, of course, clothes – my industrial disease. Those black and white or washed out color photos are not made precisely after thousands of shot till you get that perfect angles - and that’s what makes them alive! Maybe after half of age our children will see something similar in today’s photography, but it’s still too hard to imagine that to me.

  And traditionally - few photos from evening walk. An outfit with puffed linen skirt I made in winter, my very old t-shirts that was “improved” with scissors, leather belt that I found in flea market this weekend and handmade (by me) shoulder bag.

  Mėgstu žiūrinėti senas nuotraukas. Draugas kartais net stebisi, jog nuvažavusi aplankyti močiutės ir vėl išsitraukiu fotoalbumus „Juk nesenai jas žiūrėjai! Ir vėl?“. O aš nuotraukose vis atrandu kažką naujo: kartais stebiu žmones ir kaip jie keičiasi, kartais seku nuotaikas, bandau įsivaizduoti įamžintus įvykius, šventes, kartais tyrinėju daiktus, buitį, ir, žinoma, aprangą – progfesinė liga. Nespalvotos ar nublukintų spalvų nuotraukos, skrupulingai nesudėliotos, ne pyškintos kol gausi idealų kadrą – su nedidele erdve fantazijai. Gyvos. Gal mūsų vaikai po pusamžio kompiuterio ekrane ir šių dienų tūkstantiniuose tobulų spalvų kadruose įžvelgs kažką daugiau, bet kolkas man dar sunku tą įsivaizduoti.

  Tradiciškai kelios nuotraukos. Paprastas derinys pasivaikščiojimui su dar žiemą siūtu pūstu lininiu sijonu ir vakar „apkarpyta“ sena sena maikute. Savaitgalį sendaikčių turguje atkapstytas paprastas odinis diržas. Ir mano siūta tamsiai ruda odinė rankinė. Keista ta spalva oranžinė.

Rūta

FAQ/Klausimai ir atsakymai

  Hi / Sveiki,

  I have to apologize my international readers, but I won’t translate today's post into English. I collected a bunch of questions that need more thorough answers, and that‘s what I will be doing.
  Taigi, prispaudus „reikalui“, bandau atsakyti į senesnius išsamesnio atsakymo reiklaujančius užklausimus ar tiesiog dažnai užduodamus klausimus.

Tai iš kur gi aš gaunu tos odos?
  Atraižų iš odos siūvimu užsiimančių įmonių „suveikia“ mama. Bet didysis šaltinis - dėvėtų rūbų parduotuvės. Tiesiog ieškau odinių rūbų ir iš jų išsikarpau panaudojimui tinkamus odos gabalus. Už porą litų galima surasti didžiausių striukių ar XXL dydžio kelnių, iš kurių kuo puikiausiai išeis didelės rankinės. Iš tokios odos, beje, pasiuvamos net įdomesnės, „gyviau“ atrodančios rankinės. Tikrai nereikia baidytis nedidelių pratrynimų, susilamdymų. Rankenoms pritaikau tose pačiose dėvėtų rūbų parduotuvėse rastus diržus, nors vis dažniau ir jas darau – siūnu, pinu, klijuoju - pati.

Šarūnei bei Editai pažadėjau parodyti pusseserės vestuvėms siūtą ir North Summer/Šiaurės vasara įraše rodytą suknelę „originaliame vestuviniame variante“.

  Porą kartų apjuostas dirželis per liemenį, juodi klasikiniai bateliai, kuklūs papuošalai. Suknelės pavyko visai neblogai - pakankamai paprastos, lengvos. Tik su medžiaga šiek tiek prašovėme: ji lengvai lamdėsi, o buvo karšta diena.  Mano kaltė. Ir deja deja likus kelioms savaitėms pasikeitė viena pamergė, tad toji suknelė  šiek tiek „braškėjo“.

Ne kartą buvau užklausta dėl iškarpų.
  Iškarpas darausi pati. Jokių mokslų. Turbūt po truputį ateina „erdvinis“ suvokimas kaip kas turėtų persikelti į tą audinį. Mirattes žadėjau  pasidalinti negausiomis iškarpų nuorodomis iš interneto. Bijau, jog daugumai jos ir taip žinomos. Bet galbūt kažkam ir pravers. Tiesa, viskas anglų kalba.

*  Šiek tiek nemokamų iškarpų - paprastų, bet tikrai ne prastų - yra Burda puslapyje. Norint atsisiūsti, reikia tiesiog užsiregistruoti.

*  Showstudio puslapis kartais pasiūlo įdomių garsių dizainerių senų kolekcijų modelių. Mano išsaugotos nuorodos (sistemingai iškarpų surasti ten nepavyks): Alexander Mcqueem, Junya Watanabe, John Galiano, Yohji Yamamaoto, Maison Martin Margeila, Gareth Pugh,  Anthony Price

*  Modern sewing patterns – gal ir "atgyvenusios", bet juk visų tų nebemadingų raukinių galima tiesiog neprisiūti!

*  Puiki instrukcija kaip pasisiūti cozy iš Megan Nielsen tinklaraščio.

*  Instrukcija dailiam burbuliniam sijonui (ir pati nekart esu siuvusi kažką panašaus) iš Deep In Vogue

*  Įvairių instrukcijų galima rasti craftstylish puslapyje, pvz paprasta suknelė.

Makiažas - prašymas pasidalinti savo makiažo „paslaptimis“.
  O paslapties nėra. Iš esmės kosmetikos naudoju nedaug ir tai, ką išvardinsiu, naudoju anaiptol ne kiekvieną dieną. Kiekvieną dieną naudoju tik Clarins makiažo bazę, kuri jokios spalvos neduoda, bet palygina veido poras. Kurnors eidama, antakius ryškinu Lancome rudu pieštuku, akis – rudu tušu.  Šiuo metu Artdeco „All in one", bet to pačio pačiausio dar ieškau. Vasarą veidui naudoju birią Clinique pudrą Nr. 3 (tikrai šviesi). Žiemą naudoju Oriflame Urban Shields skystą pudrą, numerio nepasakysiu. Jei reikia, paakius ar raudonius maskuoju Artdeco maskuojačiu žaliu pieštuku. Lūpoms tik vazelinas. Tvirtai prilipusio lūpdažio vėlgi neturiu. Kartais dieną akis paryškinu Isadora rudų šešėlių palete, vakarui – renkuosi kažką iš šios turimos Armani 2 aukštų pilkų-rudų-auksinių-rausvų spalvų paletės. Tai ir viskas.

Rūta

The Heavens Opened / Dangūs griūna

  Probably every city has their “own” taggers. Only recently I started paying more attention to graffiti, especially tags in my city. When I see a name written on a wall, my eyes insensibly start looking if someone else hasn't left his name near too. And I always try to imagine what those people - taggers - are like. To me tag‘s or even graffiti itself isn‘t a beautiful thing. But the commitment to that work and the idea  how such a simple and stupid thing - putting your name without telling and asking more everywhere where you can -  becomes a strong purpose of one's life (maybe even stronger then our usual “right” goals are!)  - it really has some charm.

  I didn’t have chance to explore graffiti yesterday as it started raining just after we came to the Old town for a traditional sunday walk. I made a few new things last week, but they are more suited for autumn, so this time just a casual outfit with clothes I bought or got some time ago. Sorry for lack of quality in photos, it was already too dark for my camera.

  Pastaruoju metu vaikščiodama po senamiestį vis dažniau dėmesį atkreipiu į grafiti. Ir net ne į„gražesniuosius“ priešinius, o tiesiog tag‘us - tuos iki gyvo kaulo vilniečiams įgrisusius Cabri, Sput, Solomon ir t.t.. Visada pamačiusi vieną tag‘ą akimis ieškau, ar šalia nėra kito. Visada bandau įsivaizduoti, kokie žmonės gali užsiimti šia veikla su tokiu atsidavimu. Ir kaip toks paprastas ir galbūt absoliučiai kvailas dalykas, kurio beveik niekas nesupras, gali gyvenime „varyti“. Kai tuo tarpu aplinkui keliami sudėtingiausi rimčiausi - teisingi - tikslai. Bet ar tikrai prasmingesni?

  Na o vakar vakare tag‘ų patyrinėti nepavyko: vos išsitraukėme fotoaparatą, užslinko debesis, užtemo dangus ir teko bėgti ieškoti pastogės. Praėjusią savaitę pasiūti daiktai (sijonas ir „beveik“ suknelė) laukia rudeniškesnio oro, tad šįkar tiesiog greitai prietemoje užfiksuotas (atleiskite už nuotraukų kokybę) lengvas kasdieninis „pirktinių“ rūbų derinukas.

Rūta

Two and a Half Hours / Dvi su puse valandos

  Yesterday after dinner, while watching start of Formula-1 racing, I felt I need some more activities „for my hands“: it‘s so hard to keep concentrated on races when all of your favorites look worse then ever. So I took this thick cotton curtain that I found in second hand store for few cents, and started sewing. First I made pleats for the skirt. Then I inserted zipper at the back. Then styled top part and finished hems and here it is! A problem „what to wear this evening“ was solved just in two and a half hours!

  It‘s a pity my orange team didn‘t win that evening. But oh well, I would only dream about reaching the final and wining so much matches a month ago. They just left some place for improvement.

  Vakar per lygiai dvi su puse valandos nuo nulio pasiūvau suknelę. Papietavusi ir pažiūrėjusi F-1 startą nutariau, jog rankoms trūksta veiklos: juk taip sunku sutelkti dėmesį į ekraną, kai visi mylimiausieji važiuoja tiesiog katastrofiškai...Taigi iš spintos ištraukiau per „viskas po du litus“ Humanoje atkapstytą gėlėtą storos medvilnės užuolaidos gabalą ir prisėdau prie siuvimo mašinos. Susidaigsčiau sijono klostes, gale įsiuvau užtrauktuką, pamodeliavau viršų, sutvarkiau kraštus ir vualia! Amžinoji problema „neturiu ką apsirengti vakarui“ buvo išspręsta.

  Ech, deja, vakare oranžiniai nelaimėjo. Kita vertus, čempionato pradžioje tikrai nebūčiau patikėjusi, jog olandai pasieks finalą, pakeliui suteikdami tiek daug pergalės džiaugsmų. Tiesiog liko vietos tobulėjimui!

Rūta

Krówka

  Sandy Beaches in Sopot and Gdansk, impressive Malbork castle and cathedral of Frombork, deep impression from Stutthorf concentration camp, cheap but delicious food, insane queues at shower, sleepless nights in tent and evenings spent running from one scene to another: Who the hell can make schedule where The Hives and Kings of Convenience or Klaxons and Massive Attack play at the same time? Music and traveling are my two big passions, and it was so good to have both of them on my very short 6 days summer break.

  I won’t share photos from Heineken Open'er fest and traveling in Poland as I don’t feel “representative” there. But here are few photos from today. Clothes are shop-bought, and handbag is my newest sewing project. Small, made from peaces of very interestingly shaded brown leather. I think it will be cool for summer.

  Sopoto ir Gdansko smėlėti paplūdimiai , įspūdinga Malborko pilis ir Frombork‘o katedra, be galo gilų įspūdį palikusi Štuthorfo koncentracijos stovykla, pigus, skanus ir gausus maistas, eilės prie dušų, nuo rasos perdrėkusi palapinė, bemiegės naktys ir vakarai lakstant nuo vienos scenos į kitą: kas po perkūnais gali sudėlioti programą taip, jog The Hives kirstųsi su Kings of Convenience, o Klaxons su Massive Attack ? Antradienio naktį grįžusi namo kritau į lovą, pirmąkart per 6 dienas pajusdama susikaupusį nuovargį. Ir nusišypsojau prisiminusi, kaip praėjusiais metais į darbą lauktuvių nunešusi „Karvučių“ likau nesuprasta. Kas gi atostogas praleidžia...Lenkijoje?

  Nuotraukomis iš Heineken Open‘er festivalio ir deriniais dėl savo „nereprezentatyvumo“ gal visgi nesidalinsiu. Tikš šiandieninis derinukas pasivaikščiojimui po miestą ir paslankiojimui po parduotuves. Pirktiniai rūbai ir šviežiai pasiūtas rankinukas iš įdomiai sendintos odos gabaliukų. Manau šauniai nešiosis vasarą.

Rūta