Seam and Unseam/Siuvimas ir ardymas

  Once in two or three months I try to go through my closet and threw away all the morally or physically old clothes. And if those morally old ones have only few wrong details, I leave them for a makeover. Unfortunately everybody who sews knows how difficult it is to actually remake those clothes. Even if it takes just a very little of time. 
  So my wool coat from yesterdays walk needed bigger then little makeover. But after one year of “preparation” I finally changed it. You can see how it looked “before” in my last post: straight, loose fit, with two rows of buttons, two pockets. I had to unseam everything except collar to make it fit, to leave only row of buttons, remove pockets and add additional lining. But now it looks better and it’s really warm! I think I will sew back pockets. Coat needs some pockets.

  Kas porą/trejetą mėnesių stengiuosi peržvelgti spintos turinį ir išmesti fiziškai ar morališkai pasenusius rūbus. Bet jei dėl kelių netinkamų detalių mesti lauk dar gaila ar tiesiog matau kažkokį „potencialą“, rūbai paliekami patobulinimui. Manau daugumai bent šiek tiek siuvančių žinoma, kaip būna su tais patobulinimais. Net ir tuo atveju, jei užtektų įdėti vos pusvalanduką darbo, prisiversti jo imtis prireikia daaaaaug laiko. O jei perdaryti reikia iš pagrindų - ...
  Vienas tokių buvo šis vilnonis puspaltis. Sėkmingai nešiojau ir netobulą – viensluoksnį, laisvesnį tiesaus kirpimo, 2 sagų eilių, su „uždėtinėmis“ kišenėmis. Praėjusiame įraše jis dar „iki“ stadijoje. Bet po bene metų ruošimosi pagaliau prisiverčiau pasiaurinti, įliemenuot, pašalinti vieną sagų eilę ir įsiūti šiltą pamušalą. Iš esmės teko visą išardyti ir persiūti. O kišenes dar grąžinsiu. Kaip be jų.

Bag – handmade by me; coat – remade by me; shoes – Bronx; belt – very old, remade by me; scarf – borrowed from a friend; gloves – gift.

Rūta

Beautiful labels/Gražios etiketės

  This weekend left me a question: why some people see everything in more positive way than the others? Sometimes it seems that a thing must be perfect to put a label „beautiful“ „tastes good“, „smells good“ etc on it. Why not making lower standards and giving more colors to the world?
  So here is my unperfected outfit – I know leather jacket would look better with that dress, but... 
  No new sewing projects this time, only some old ones - dress, shoes and handbag.

  Skanu! Švelnu! Kvepia! Gražu…
  Taip - subjektyvūs pojūčiai. Ir visgi savaitgalį po ilgų plepesių moteriškame rate aprangos tema man iškilo klausimas: kodėl vieni gerųjų dalykų mato daug daugiau nei kiti? Nekalbu apie tuos atvejus, kai kažkuo tiesiog nesidomima. Bet taip dažnai ir turintys patirties, žinių, visur ieško tik minusų. Na jeigu jų ir yra - nejaugi etiketei „gražu“ privaloma būti tobulu? Visaip bandžiau dėlioti atsakymą, ir kolkas man norisi kaltinti būtent tą nusistovėjusį stereotipą „tai subjektyvu“. Asmenines karteles reikia turėti, bet kartais vertinant pažvelgti ir šiek tiek plačiau. Bent pasaulis bus...gražesnis.
  Savaitgalio derinukas, su kuriuo gyvai jaučiausi „gražiau“, nei kad dabar žvelgdama į nuotraukas. Rudenėjant vėl išsitraukiau primirštą žalią apdriskusią belenkaip ilgai siūtą suknelę. Žinau, jog odinis švarkelis čia būtų tikęs idealiai, bet...
  O naujų siuvinių fronte kažko naujo neparodysiu. Kitą kartą.

Dress, bag - handmade by me; remade shoes from Zara; scarf - Lindex; coat - old

Rūta

Frostbitten Nose/Nušalusi nosis

  A few pictures from weekend with improved “Big Big“ bag. I attached here a fringe. It was left from the curtain that used for my green skirt. When I look at these pictures, it doesn‘t seem like “such” an interesting detail, but that fringe is attached with buttons and I can easily remove it if I want. I forgot to make pictures of lining…again.
  And I shortened my checked „milkmaid“ dress. Well, I will wear it much more this way: more practical, easier to match with something .
  ...and my frostbitten nose.

  Keletas nuotraukų iš greito pasivaikščiojimo savaitgalį ir minėtas „didelės didelės“ rankinės patobulinimas – kutas, likęs nuo užuolaidos, iš kurios siuvau žalią sijoną. Žiūrint į nuotraukas, jis man nebeatrodo taip įdomiai, kaip gyvai. Menka bėda: pritvirtintas „knopkutėmis“ ir norint lengvai nusisega. Pamušalo nuotraukas ir vėl pamiršome padaryti, o šiokiom dienom namo grįžtu kai jau tamsu. Dirbtiniame apšvietime ši rankinė niekaip nesifotografuoja.
  Taip pat porąkart panešiojusi nutariau, jog languotą „melžėjos“ suknelę reikia patrumpinti  Praktiškiau. Lengviau priderinama. Tiesiog tokią dažniau apsivilksiu. Apačia tankiai apsiūta. Iš toliau to nė nesimato, bet sijonas įgauna daugiau pūstumo /standumo.
  ..ir nušalusi nosis. Bet nesiskundžiu.

Dress and bag- handmade by me; tights and scarf - Lindex; coat - old ; shoes- Zara; gloves - don't remember; belt- trifted

Rūta