Stylish Blogger

  Labai dėkui visiems, kurie daiktų istorijas paminėjo kaip vertą Stylish blogger award –  Redai iš Animals in dresses , Jovitai iš Demonų lesyklėlių , Petit Moris , Jurgita iš Pasidžiaugimų , Raimondai iš Mėlynių upių , Bertai iš Beradiary ir Ievai iš Ievos pievų.Tikiuosi nieko neužmiršau

  Kažkados jau esu rašiusi  apie save anglų kalba, kuomet nominacijos sulaukiau iš blogerių-siuvėjų tarptautinės bendruomenės. Tad šįkart - lietuviškai:

1. Susipažinkime

2. Šokoladiniai glaistyti sūreliai – didžiausia valgoma silpnybė.

3. Esu mokslo žmogus ir visame kame ieškau priežastinų ryšių. Netgi tą patį aprangos meną suvokiu daug techniškiau nei daugelis tuo besidominčių žmonių. O požiūrį į įvairius gyvenimiškus klausimus/problemas ne vienas palaikytu šaltu, nehumanišku ar tiesiog radikaliu.

4. MAN LIETUVOJE GYVENTI GERA.

5. Nesenai draugų kompanijoje diskutavome: jei galėtum rinktis gerą kelionę arba lagaminą pilną suknelių...? Dievinu keliavimą ir bent porą kartą per metus tam išskiriu dalį santaupų. Bet tikrai pažiūrėčiau, kas siūloma tame lagamine.

6. Mano kasdieninė apranga – pustrumpė marga suknelė ir užmestas cardi. Bet dirbu ofisinį rimtą darbą ir, nors atmosfera absoliučiai laisva, vistik neretai tenka įlysti ir į dalykinius rūbus.

7. Daugumą nuotraukų blog‘ui padarome trumpam sustoję kurnors važiuodami; vasarą – pasivaikščiojimų metu. Deriniai nėra tik nuotraukoms, bet visgi jie dažnai būna „pirmasis blynas“ derinant tą naują rūbą, ar tiesiog pirminės kažkados kilusios idėjos atvaizdavimas. Kuris anaiptol ne visada būna geriausias to rūbo derinimo variantas, nebūtinai idealiai tinka man – ne modeliui, ir nebūtinai yra geras kasdieninis derinys. Nesu dizainerė, negalėčiau savęs net rimta siuvėja pavadinti, bet visgi giliai širdyje kartais norėtųsi, jog vertinimas būtų ne vien iš tos praktinės-kasdieninės pusės. Šiek tiek platesnis.

  Na o kadangi visa lietuviška blog‘ų padangė jau nominuota ir atsiėmusi apdovanojimus, tiesiog darkart paminėsiu - kulinarinius Žaidimų aikštelė ir Citrinos žievelė, stilinguosius Cherry Boutique ir Style in Kaunas , ir visai naujai atrastą Gabijos BantikBantik, „avangardinį“ Animal in dresses   ir visus kitus mano mylimus, kuriuos galima pamatyti šone Lietuviškų blogų „reklaminiame“ skyrelyje.

Rūta

Winnings/Pergalės

  No no, I’m that crazy to ride a bicycle on ice, half-naked and wearing sky-high heels. It’s quick stage-managed photo shoot for my two sewing project – green scarf (a simple one) and black leather handbag (not that simple). Although it was like -5 C, it wasn’t that hard to stay outside for 10 minutes, probably because I was wearing scarf, hat and gloves this time.
  The bicycle has its own interesting story. Me and 4 other friends won it during game while celebrating New Year. We haven’t decided what to do with it yet, such a pity that it’s a man’s bike.

  Ne ne, per ledą pusnuogė su aukštakulniais dviračiu nesivažinėju. Tiesiog greita parežisuota fotosesija dviem siuviniam įamžinti. Užsivilkus pirštines, kepurę ir šaliką per 10 minučių net ir nesušalau. Siuviniai: šalikas ir rankinė. Šaliką pagaminau iš žaliojo sijono užuolaidos likučio. Rankinukas siūtas dar praėjusiais metais, bet tuomet taip ir nesulaukė savo fotosesijos. Didelis, juodos palamdytos odos, susegamas užtrauktuku, viskas kaip ir matosi.
  Tiesa derinys, pakeitus rankinuką ir užsivilkus paltą, buvo “panaudotas” kelionei pas tėvus sekmadieninių pietų. O dviratis kartu su draugų komanda laimėtas “Protų mūšyje”. Laukia savo "padalinimo“ ir, žinoma, pavasario.

Handbag and scarf – sewed by me; shoes and jersey blouse - Reserved; jeans – Firetrap; hat- Zara; gloves – knitted by friends mother; sweater – Review, belt – trifted.

Rūta

‘92

  A few months ago I found a really interesting “book” at my parents: Otto’92 catalogue. Although I was still very young at that time (first grade), I do remember few details, especially how big this thing looked to me then. Lithuania was a very young country then. For half an age there was no such thing as shopping, cause there was nothing to choose  from... usually nothing to buy at all, even if you could afford it. And although  a lot changed in those (90) +2 years, we still didn't have shopping malls, brands, names or any affordable way to be a bit more near to fashion.  
  It was so interesting to look through this catalogue from different point of view. I never was a big fan of 90’s fashion, but if not looking to leggings, sky-high bikini briefs or golden sport costumes - there definitely are some good details. I’m already dreaming of mini vertically striped dress for this summer, matching stripes with dots, bow to my converse and colors, colors, colors...

  Prieš kelis mėnesius knisdamasi lentynoje tėvų namuose atradau įdomią „knygą“: Otto katalogas’92 pavasaris. 1992 –ieji: jokių tarptautinių prekinių ženklų. Ką čia – apskritai praktiškai jokių rūbų parduotuvių, tik ką siūlė Gariūnai, dar žengiantys pirmus žingsnius link savo aukso amžiaus, ar universalinė parduotuvė: bene vienintelis Vilniaus „prekybos centras“, iš kurios pamenu tik laiptus ir kaip mama pirko elektrinės spalvos paltą dideliais atvartais. O išeiginių gerų rūbų, pataupę pinigus, važiuodavome į Aprangos bazę. Žinoma, tokiame „amžiuje“ mados ar stiliaus aš nė ir negalėjau stipriau pažinti (pirma klasė), tai tik keli atmintyje išlikę kadrai ar nuogirdos iš mamos pasakojimo. Bet puikiai pamenu, koks didelis daiktas man tuomet atrodė šis katalogas.
  Vartydama katalogą ne kartą nusišypsojau, kaip stipriai išreikšta tų laikų mada. Ne pabrėžianti, bet kurianti kūno formas. O ir pačios kūno formos – kaikurios tuometinės manekenės ne tik kad nebūtų manekenės šiais laikais, bet kaikada ir sudvejotų savo galimybėmis įlisti į trumpesnį sijoną. Ir nors vienose detalėse sunkiau pamatyti grožį (iki padangės bikini kelnaitės ar tie čežantys sportiniai kostiumai – kaip?), daug ką galėčiau puikiausiai priderinti ir šiandien. Vertikaliai raudona/balta dryžuota medvilninė suknelė jau sukirpta, o į converse tipo kedus būtinai versiu kaspiną. Noriu taškuotos bliuskutės šalia dryžuoto sijono ir tos gausybės spalvų... 

Rūta

Snow Zombies/Sniego zombiai

  Yesterday I went out to take a picture with snow rabbit-zombie (“handmade”), who lives just next to my door. Unfortunately after few shots I got a huge windflaw and rushed back home. It’s not super difficult to take off my coat to make a picture in autumn. But photo shoots with short sleeves or bare legs on snow are not for me. So I still need a plan of “How to makes pictures of my sewing projects when it’s so could outside”. Cause I can’t find a good corner for that at home.

  Vakar, norėdama nusifotografuoti su kieme įsikūrusiu sniego triušiu-zombiu, pasiryžau tikram žygiui. Deja, nujudėti pavyko vos pusantro metrų nuo durų, o po trečio kadro, gavus itin stiprų vėjo gūsį, teko sprukti vidun. Nusimesti paltą trumpam galiu...rudenį. Bet nustebinti snieguotoje aplinkoje darytomis aprangos trumpomis rankovytėmis ar nuogomis kojytėmis nuotraukomis - nepavyks. Teks ir toliau sukti galvą, kaip siuvinius demonstruoti „naminėje“ aplinkoje.

Shorts - cutaway Diesel jeans; sweater – VS; shoes – Reserved; tights – Lindex.

Rūta