Two/Du

  Two new sewing projects – two bags. Black one is actually men‘s bag. It was quite difficult to sew, as there are million of pockets. Blue one – just big and cozy. And my outfit - which I‘m wearing quite often recently.

  Sakoma: „Deimantai - geriausi moterų draugai“. Pamatytumėte mano papuošalų dėžutę - nykstamai mažo dydžio. Apskritai papuošalai yra viena iš sričių aprangoje, kurioje toli gražu nesijaučiu stipri. Štai ir šį derinį bandžiau apkarstyti apyrankių eile, bandžiau pagyvinti nedideliu pakabuku ant kaklo, įsisegti klipsus – šnipštas. O užsidėti kažką blizgesnio man jau yra  iššūkis. Gal tai ne itin tinkamai prabangą interpretuojančio mūsų ir aplinkoje taip pamėgto slaviško paskonio „atvirkštinė“ įtaka?
  Dvi rankinės – du nauji siuviniai. Juodoji – iš tikro vyriška, ir pakankamai sudėtinga dėl savo milijono kišenėlių. Ir tamsiai mėlyna – tiesiog didelė, talpi ir patogi.

Handbags – made by me; dress – Mademoiselle Tara by Tara Jarmon; shoes- Shellys; flower in the hair – Ibero; belt - old from some outlet store; cardigan – Jcrew.

Rūta

Newspapers/Laikraščiai

  I have watched “Sex and The City” for two times. First – on a “real time”, on TV – with still very young eyes, untouched by any deeper fashion-knowledge. Long time ago. So few years ago when SATC movies were coming, I decided to watch all the series again, as I understood that I barely know the script, not talking about the details. Most fashion fanatics would probably say “only 2 times?”. And actually if I like a movie, I usually watch it for much- much more times. But SATC never was one of those. I agree that costumes are more then just great. But there are some other movies that left a bigger impression for me with their outfits, although outfits were not “The” thing in them, like it was in SATC. But I will talk about it some other time.
  So SATC – do you remember Carrie’s Dior newspaper dress? It was my first thought when I saw this peace of brand new cotton “newspaper” fabric in second hand store. Well, I actually made a bit different dress – more feminine 50’s style. I draw a pattern based on some other pattern I had. The dress turned out very well. So I’m planning to make something similar with few different details in near future.

  “Sex and The City” esu žiūrėjusi du kartus. Pirmąjį - „realiuoju“ laiku per TV – jaunomis ir gilesnio mados suvokimo nepaliestomis akimis. Kitaip tariant – tikrai senokai. Tad prieš pasirodant filmų maratonui prieš kelis metus supratau, jog ne ką bepamenu, ir peržiūrėjau visą iš eilės darkart. Tikrieji fanatikai prie skaičiaus 2 matyt rašytų riebų „tik?“. O ir aš pačius pačiausius filmus net nesuskaičiuočiau kiek kartų esu mačiusi. Taip – SATC man niekada nebuvo iš tų „pačių“. Ne tik kalbant apie siužetą, bet net ir aprangos klausimu: nors serialas šioje srityje nusipelno pagarbos, ir nors daug derinių mintyse galiu atkurti iki smulkiausių detalių, visgi yra keli kiti filmai, kuriuose rūbai, net ir nebūdami pirmame plane, man paliko gilesnį įspūdį. Bet apie juos – kada nors kitąkart.
  O apie SATC šįkart ne šiaip sau – pamenate Carrie Dior laikraštinę suknelę? Tai buvo pirma į galvą šovusi mintis dėvėtų rūbų parduotuvėje suradus šį naujos medžiagos gabalą. Tiesa, savąją suknelę žinojau, jog siūsiu visai kitokią – pūstą, moterišką, 50-ųjų stiliaus. Pavyko, neapsididžiuosiu pasakyti, labai neblogai. Ir kaip tik visai nesenai kuistukuose radau gėlėtą geltoną šilkinę medžiagą, iš kurios mintyse jau regiu labai panašią, bet kiek ilgesnę nei ši, kiek statesne iškirpte, suknelę. Tad džiugu, jog prieš siūdama nepatingėjau pasidaryti iškarpą.

Dress – made by me; shoes- Zara;

Rūta

New Me

  So, have you ever experienced a “little” shock after seeing yourself in the mirror after hairdresser? I had that feeling not once in my life, including last week. But after 3 hours spent brushing, shaping and styling my hair in million different ways, I finally found something: by far not an initial idea, but I think I will be able to live with it...

  Na, ar yra tekę nors kartą gyvenime grįžus iš kirpyklos ir pažvelgus į veidrodį patirti lengvą šoką? Aš tokį potyrį turėjau ne kartą, įskaitant praėjusią savaitę. Bet po gerų trijų valandų ir milijono išmėgintų šukavimosi būdų gerokai nutolau nuo pradinės (kaip pasirodo – ne pačios geriausios...) idėjos - bandau susigyventi su būtent tokia šiek tiek kitokia savimi.

  Rūta

Knitwear/Mezginys

  This is one of my strangest sewing projects. I found this thick and big (it was much-much bigger then) sweater in a second hand store. I washed it, unseamed, cut off “unnecessary” parts, sewed again, washed again and gave a shape when it was getting dry. The only problem is that it’s not very practical – too warm for winter under coat, but still doesn’t protect from wind to wear it at spring-like weather.

  Tai - vienas keisčiausių mano siuvinių. Kai megztus rūbus myli, bet kantrybės pačiai megzti neužtenka, belieka perdarinėti tai, ką numezgė kiti. Šį storą rankų darbo – ir tuomet dar laaaabai didelį - megztinį radau kuistukuose vos už kelis litus. Išploviau, išardžiau, perkirpau, susiuvau, dar kart išploviau, paformavau ir vualia. Tik vieną kišenę reikėtų persiūti - kreiva. Megztinis be galo storas ir šiltas, ir po paltu vargu ar bus patogus net ir šaltą žiemą. Tačiau nuo stipresnio vėjo neapsaugo – visgi mezginys. Tad kyla dilema: kur ir kada (be „kelionės“ į prekybos centrus) jį galima nešioti?

Handbag – handmade by me; sweater – refashion projects; shoes – Reserved; hat - Zara; cord pants – Mango; pullover (underneath) – Mark&Spencer

Rūta