Background/Fonas

  Prieš kelias savaites siūta rankinė - "fonui".  Linksmų žiemos švenčių!

Rūta

Carnival/Karnavalas

  This is me, just before ’88 – the one in the middle with hooded dress.

  Na, o jums kokiais pasakų herojais teko pabūti vaikystėje? Peržvelgusi darželio nuotraukas, skaičiuoju:  peliuku (nuotraukos viduryje),  kažkokia rožine gėlyte ir snieguole.  Ačiū dievui, mama turėjo išlaikytą skonį, tad ir dabar į senas nuotraukas žvelgti ne graudu.
  Po to sekė ilgi laikai, kuomet karnavaliniai kostiumai jokios pridėtinės vertės gyvenimui neteikė, tad jų ir nebuvo. Ir štai suaugus užgriūva visi tie įmonių  teminiai „baliai“, naujų metų sutikimo vakarėliai ir t.t. Lyg prieš šventes ir taip nebūtų dėl ko galvą sukti. Iš pagrindų, teminiai vakarėliai man – smagus dalykas. Tačiau kažkodėl į juos įsijausti nemoku.  Ir dažniausia tiesiog prisitaikau kasdieninę aprangą, vos keliomis detalėmis suteikdama „skonio“.
 Daugiausiai pastangų įdėjau prieš porą metų temai „animaciniai filmai“. Pasisiuvau rudą trumputę suknelę per vieną petį, prisiderinau aulinukus su kutais, melsvą masyvų vėrinį ant kaklo, ant plaukų užjuosiau hipišką-indėnišką juostelę. Viskas,  kaip priklauso Pokahontai.  Bet gi, pasirodo, lietuviai šio animacinio filmo nematę, tad ir vėl likau mažai suprasta. Trumpam nušvitęs, ir vėl užgeso noras persistengti. 

I made these pictures quite a while ago just to show the handbag, my outfit is quite „random“; But anyway: handbag - made by me; dress - Monton; tee - Pull&Bear; shoes - Chinese Laundry 

Rūta

Shoes/ Batai

  This is my second shoemaking project. I had these black mid calf boots forever. They were still super comfortable and of quite good quality. I just couldn‘t throw them away.  But I hated the length, so I cut the bootleg. I tried a lot of different looks after shortening the boots, but decided to stay with hidden seems and this ribbon.

  Antrasis mano batsiuvystės projektas. Šįkart ne siuvau/ilginau, o kirpau/trumpinau. Batus turėjau jau bene 5 metus, ir nors oda garbingai susiraukšlėjusi, jie vis dar kaip retą kokybiški ir patogūs. Tad apie metimą lauk negalėjo būti nė kalbos! O pagrindinė priežastis, paskatinusi perdarymą – ilgis iki vidurio blauzdos. Anuomet  jį mėgau, bet jau kelis metus (mados vėjai čia padarę įtaką) norisi, jog aulo arba nebūtų, arba  jau tikrai BŪTŲ. Ir žemakulnių aulinukų nė vienų neturėjau. Taigi tiesiog nukirpau aulą, apsiuvau ir palenkusi į vidų priklijavau kraštą, išmušiau po porą skylučių ir įvėriau raištelį. Vienaip ir kitaip derinus nusprendžiau, jog be siūlės išorėje man atrodo gražiausiai. Nors kažką patobulinti dar norėčiau.  
  Tąkart keliavau į muziejų. Gėda prisipažinti, jog gimusi ir augusi Vilniuje, o dabar dar ir gyvenanti už kilometro, ir dar save laikanti patriote, jame apsilankiau pirmą kartą. Bet juk taip dažniausiai ir būna - skubame keliauti po pasaulį savo kiemo nepažinę...

Handbag – made by me; shoes – remade Bronx shoes; coat – Tara Jarmon; scarf – second hand; skirt – Warehouse;  tights -  from Ieva.

Rūta