Daiktų istorijos

Price, Quality and Beauty/Kaina, kokybė ir grožis

2012-01-26T15:37:00.000+02:00

It‘s always a dilemma between price, quality and beauty when buying things. And it‘s always even harder with shoes. First of all, you need at least average quality here - shoes must be comfortable enough to wear them. Secondly, you usually can‘t (for example) buy something imperfect and work on it – that’s what I quite often do with clothes. What do you do, when you can’t find that perfect thing – do you buy “just something”, or don’t buy anything?

Batai visada atsipjauną riebiausią mano aprangos biudžeto pyrago dalį. Nors nesu iš tų, kurie juos itin sureikšmintų – „Geriau jau maišas ant kūno, bet batai turi blizgėti!“.
Bėda ta, jog perkant batus sunkiau nei kitur leistis į kompromisą tarp kainos, kokybės ir grožio. Visi trys aspektai apskritai visada aukštyn ir žemyn keliauja kartu: kokybę pagaminti kainuoja, ir išorėje ji ilgainiui atsispindi. O čia dar nedidelių fluktuacijų sunkiau dairytis: be bent jau vidutinės kokybės batai nebus patogūs, ir net trumpalaikės grožio funkcijos neatliks.
Tad pakėlus biudžeto kartelę, bet vis dar neradus kažko atitinkančio visus reikalavimus (o taip bent man nutinka dažniausiai) vienintelis klausimas lieka pirkti bet ką, ar nepirkti. „Būti ar nebūti“ – kaip Hamletas pasakytų.

Handbag – made by me; dress- Esprit; shoes- Luca Cavialli; vest – Express; scarf, belt – second hand; tights – Marks&Spencer

Rūta

Best/Geriausieji

2012-01-19T22:28:00.001+02:00

This time I got a request for a handbag, quite similar to famous Hermes „Birkin“ - only a bit softer and with less details.

Interpretuoju geriausius toliau. Šįkart sulaukiau prašymo rankinei, kurios forma būtų kiek panaši į žymiosios Hermes „Birkin“, tik kiek švelnesnė: be stačių iškarpymų, dirželio, paprastesniu užsegimu.

Rūta

Bum bum bum

2012-01-03T17:11:00.002+02:00

Mano miestas – Vilnius. Čia gimiau ir užaugau. Čia gyvenu. Džiaugiuosi pigiais bilietais į muziejus ir pigiais taksi. Net ir piko metu idealiu tikslumu važiuojančiu viešuoju transportu. Keliomis – bet juk tiek ir užtenka – jaukiomis vietomis vakarui praleisti. Džiaugiuosi, jog galiu sau leisti gyventi turtingą istoriją turinčiame mediniame namelyje šalia didelio parko, o per 15 minučių pasiekti senamiesčio gatveles. Vienintelė baisybė tamsoje grįžtant namo - šunys (medinių namelių rajonas...). Džiaugiuosi, jog net ir per daug nežiūrėdama ką imu parduotuvėse, valgau žymiai sveikesnį ir natūralesnį maistą nei statistinis Europos gyventojas. Džiaugiuosi metų laikų kaita – nes net ir įklimpus į depresiją, visada yra ko laukti. Džiaugiuosi ta didžiausia stichine nelaime mūsuose – kasmet „netikėtai“ ateinančia žiema.
O akis džiaugiasi gražiais žmonėmis gatvėse. Na taip, turime mes kiek daugiau slaviško stiliaus pojūčio pėdsakų, mėgstame blizgučius ar vis įkišame daugiau vakarinio makiažo į dieną nei derėtų. Labai mėgstame tą pilką ir juodą spalvą. Bet net tai yra savotiškai žavu – nes kalba, koks ir kodėl yra šis miestas. Nesakau, jog neturėtume žiūrėti į geriausius, sustoti ir netobulėti, tačiau mažų mažiausiai neišprususiais galėčiau vadinti tuos, kurie tiesiogiai lygina ir kelia vienodus reikalavimus su Londonu, Paryžiumi ar New York‘u. Ne vieną ir ne du pasaulio didmiesčius ir man teko aplankyti, kai kur ir gerokai daugiau nei porą dienų praleisti. Visi turi kuo sužavėti. Bet visi turi ir tam tikrų „blogybių“. Ir kai eilinį kartą pabumbama kaip mat čia viskas blogai, kai kitur aukso pievos žydi, tai taip ir norisi...
To ir palinkėsiu naujų metų proga, sau ir kitiems – nebūti piktžolėmis savoje pievoje.

Šįkart prie rankinės labiau tiko fotografas, tad jis ir pozavo. Handbag – made by me

Rūta

Background/Fonas

2011-12-27T11:18:00.000+02:00

Prieš kelias savaites siūta rankinė - "fonui". Linksmų žiemos švenčių!

Rūta

Carnival/Karnavalas

2011-12-13T21:35:00.000+02:00

This is me, just before ’88 – the one in the middle with hooded dress.

Na, o jums kokiais pasakų herojais teko pabūti vaikystėje? Peržvelgusi darželio nuotraukas, skaičiuoju: peliuku (nuotraukos viduryje), kažkokia rožine gėlyte ir snieguole. Ačiū dievui, mama turėjo išlaikytą skonį, tad ir dabar į senas nuotraukas žvelgti ne graudu.
Po to sekė ilgi laikai, kuomet karnavaliniai kostiumai jokios pridėtinės vertės gyvenimui neteikė, tad jų ir nebuvo. Ir štai suaugus užgriūva visi tie įmonių teminiai „baliai“, naujų metų sutikimo vakarėliai ir t.t. Lyg prieš šventes ir taip nebūtų dėl ko galvą sukti. Iš pagrindų, teminiai vakarėliai man – smagus dalykas. Tačiau kažkodėl į juos įsijausti nemoku. Ir dažniausia tiesiog prisitaikau kasdieninę aprangą, vos keliomis detalėmis suteikdama „skonio“.
Daugiausiai pastangų įdėjau prieš porą metų temai „animaciniai filmai“. Pasisiuvau rudą trumputę suknelę per vieną petį, prisiderinau aulinukus su kutais, melsvą masyvų vėrinį ant kaklo, ant plaukų užjuosiau hipišką-indėnišką juostelę. Viskas, kaip priklauso Pokahontai. Bet gi, pasirodo, lietuviai šio animacinio filmo nematę, tad ir vėl likau mažai suprasta. Trumpam nušvitęs, ir vėl užgeso noras persistengti.

I made these pictures quite a while ago just to show the handbag, my outfit is quite „random“; But anyway: handbag - made by me; dress - Monton; tee - Pull&Bear; shoes - Chinese Laundry

Rūta

Shoes/ Batai

2011-12-05T13:23:00.000+02:00

This is my second shoemaking project. I had these black mid calf boots forever. They were still super comfortable and of quite good quality. I just couldn‘t throw them away. But I hated the length, so I cut the bootleg. I tried a lot of different looks after shortening the boots, but decided to stay with hidden seems and this ribbon.

Antrasis mano batsiuvystės projektas. Šįkart ne siuvau/ilginau, o kirpau/trumpinau. Batus turėjau jau bene 5 metus, ir nors oda garbingai susiraukšlėjusi, jie vis dar kaip retą kokybiški ir patogūs. Tad apie metimą lauk negalėjo būti nė kalbos! O pagrindinė priežastis, paskatinusi perdarymą – ilgis iki vidurio blauzdos. Anuomet jį mėgau, bet jau kelis metus (mados vėjai čia padarę įtaką) norisi, jog aulo arba nebūtų, arba jau tikrai BŪTŲ. Ir žemakulnių aulinukų nė vienų neturėjau. Taigi tiesiog nukirpau aulą, apsiuvau ir palenkusi į vidų priklijavau kraštą, išmušiau po porą skylučių ir įvėriau raištelį. Vienaip ir kitaip derinus nusprendžiau, jog be siūlės išorėje man atrodo gražiausiai. Nors kažką patobulinti dar norėčiau.
Tąkart keliavau į muziejų. Gėda prisipažinti, jog gimusi ir augusi Vilniuje, o dabar dar ir gyvenanti už kilometro, ir dar save laikanti patriote, jame apsilankiau pirmą kartą. Bet juk taip dažniausiai ir būna - skubame keliauti po pasaulį savo kiemo nepažinę...

Handbag – made by me; shoes – remade Bronx shoes; coat – Tara Jarmon; scarf – second hand; skirt – Warehouse; tights - from Ieva.

Rūta

Advertising/Reklamos

2011-11-29T15:14:00.000+02:00

After watching documentary "The Greatest Movie Ever Sold", I started seeing more commercials... everywhere. For those who don‘t know, this movie talks about advertising and product placement in mass media… while the movie itself is 100 % financed by advertisements that are placed in this movie.
I also thought of commercial aspects in fashion and style world, as talking about names, brands (and companies, that hides behind them) is inevitable there. For that same reason I didn’t list all my clothes with "where are they from" when I started this blog. Although majority of style blog’s do that. But after some time it became quite confusing for my readers to understand, what is made by me, and what is not. There were a lot of questions about that. People are interested in names. And my blog just needed a bit more clarity.
The fact is, when we buy clothes, shoes, furniture, food etc - we become advertisers. Just like that, by using those things. But maybe we shouldn’t be so afraid of it? Instead, (knowing this) we should be more responsible when choosing those things.

Prieš bene porą mėnesių pažiūrėjus dokumentinį filmą „The Greatest Movie Ever Sold“, norom nenorom visur pradėjau matyti daugiau reklamos. Nieko apie jį negirdėjusiems – bendraudamas su įvairiomis kompanijomis ir bandydamas įkalbėti jas paremti šį projektą už reklamą, režisierius pasakoja apie televizijoje ir kine mums „netiesiogiai“ brukamą reklamą. Gal ir nieko stebuklingo, bet vien dėl pačios idėjos (visą 100% filmo ir finansavo tos kompanijos) ir keleto iki absurdo juokingų situacijų, pažiūrėti tikrai verta.
O susimasčiau aš apie mados pasaulį, kur vardas ir už jo slypinti kompanija yra neišvengiamai minima - nepriklausomai ar už tai tiesiogiai sumokama, ar ne. Būtent dėl šios priežasties pradėdama rašyti blog‘ą nenorėjau po kiekvienu parodytu aprangos deriniu vardinti „kas kaip iš kur“, nors tai viena įprasčiausių asmeninio stiliaus blog‘o dalių. Tačiau ilgainiui šią „skiltį“ vis dėl to įtraukiau: žmonėms pasidarė sunku atskirti, kas siūta mano ir kas ne, ir „kas kaip iš kur“ sudarė itin didelę skaitytojų klausimų dalį. Žmonėms tai įdomu. Ir tiesiog trūko aiškumo.
Manau, jog visgi komercinis aspektas neišvengiamas norint susikalbėti apie aprangą. Rinkdamiesi prekę, mes jau tampame jos reklamuotojais. Ir galbūt to nereikia bijoti – tiesiog, tą žinant, atsakingiau rinktis pačius daiktus.

Handbag – made by me; scarf - knitted by my mother; coat – Mango; jeans – Levi‘s; shirts – Jcrew; shoes - Reserved

Rūta

Slouchy Bag/Odinis maišiukas

2011-11-24T10:54:00.001+02:00

This handbag is a re-fashion project. It was big slouchy bag with two handles before, something like this ; So I gave it a bit more shape.
I am sewing a lot these days, but it’s really difficult to find time and make pictures for my blog, as it is already dark at 4 Pm. Winter is coming…

Ši rankinė – perdaryta. Buvo didelis odinis mašiukas su šonais ir kietu dugnu bei dvejomis storomis rankenomis, kažkas tokio. Išardyta ir persiūta viskas, išskyrus patį užsegimą užtrauktuku.
Pastaruoju metu rankines “kepu” milijonais. Tik deja deja ketvirtą valanda jau beveik tamsu, tad man ir mano fotografui pabaigus darbus, jų nupaveiksluoti nebepavyksta. Lieka savaitgaliai – bet žinote juk, kaip su tais savaitgaliais…

Handbag – remade by me; sweater – La redoute; dress – Lindex, scarf – Bershka; shoes – Zara

Rūta

Friends/Draugai

2011-11-17T22:37:00.001+02:00

This summer I threw a party with my (girl) friends, where we all brought clothes which we just don’t like/don’t wear. And we were all surprised, how different those clothes were. In Lithuanian we use to say “Look at my friends, and you will know more about me”. And although style of my friends doesn’t directly talk about my style, it reflects my understanding of beauty more than well.

Vasaros viduryje su draugėmis surengėme apsikeitimo gerais, bet tiesiog nenešiojamais rūbais vakarėlį. Visos net nustebome, kaip stipriai skyrėsi kiekvienos mūsų atsineštas asortimentas.
Sakoma: “Pasakyk, kas tavo draugai, ir pasakysiu, kas tu” . Susimasčiau - ar galėčiau tai pritaikyti ir aprangos klausimui?
Nei vienos draugės stiliaus negalėčiau įvardinti kaip itin panašaus į mano. Nors tam tikrų mėgiamų dalykų rasčiau su bene kiekviena. Viena lygiai kaip aš beprotiškai myli spalvas, kita myli langučius, trečia gėlėtas sukneles, ketvirta net ir siaučiant didžiausiai siaurų džinsų madai renkasi platėjančius, penkta visada diržu paryškina savo ir liauną liemenį… Bet būtent ši įvairovė ir atspindi mano grožio suvokimą aprangoje. Kaip neįdomu būtų, jei visos rengtumėmės panašiai!
Beje, naujų namų nesuradusių rūbų liko vos keli vienetai.

Handbag - made by me; skirt – Old Navy; blouse - Pull&Bear; cardigan - Promod; shoes - Zara; scarf – Lindex; coat –Tara Jarmon

Rūta

Science vs Fashion/Mokslas ir mada

2011-10-26T13:38:00.000+03:00

Ne vieną kartą esu girdėjusi nusistebėjimą, kaip keistai susiklostė tie mano didieji pomėgiai ir gabumai : mokslas – technologijos ir šalia mada – siuvimas. Kiek bendro tai turi? O gi žymiai daugiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio! Niekam nekyla abejonės, jog architektas prapultų be stipresnio techninio ir matematinio mąstymo. Na, drabužių dizainas iš esmės juk yra ta pati architektūra, tik mikro lygiu. Reikia turėti meninį pajautimą, bet būtinas ir „erdvinis“ suvokimas – žinojimas, kaip tą meną perkelti į realiai funkcionuojantį daiktą. Šalia slypi ir atsakymas į kitą dažnai užduodamą klausimą: O kaip taip pati savarankiškai išmokai siūti, konstruoti rūbus? Na, atsisėdu, pagalvoju ir sugalvoju. Taigi fizikos duoną krimtau.

Handbag - made by me.

Rūta

Custom Sewing/Rankinių siuvimas pagal užsakymą

2011-10-18T11:47:00.000+03:00

I made this handbag more than a month ago asked by a friend. It‘s a copy with some little changes of one of the most beautiful handbags from fall’11 season – Marc by Marc Jacobs. Those pockets were amazing!
There is no doubt, that having an original idea and making it real is always the most valuable form of creativity. But to me the most exciting part is not an idea itself, but translating it from 2D world into 3D and solving all the little problems that come along. In real world when people ask for a thing, they usually already have something in their mind. Sometimes it’s just a few details; sometimes it’s a complete picture. I can’t always know if I am copying a thing! So even if there are some moral issues, I think custom sewing just can’t exist without copying on one or another level.

Šios rankinės kišenėlių ir skirtingų atspalvių odos derinimo idėją pamačiau dar praėjusią žiemą Marc by Marc Jacobs rudens ‘11 kolekcijoje. Kaip ir visada, sukurti savai jos interpretacijai vis pritrūkdavo laiko, kol prieš porą mėnesių pažįstama mergina rankinėje irgi įžvelgė grožį ir paprašė pasiūti.
Ar jūsų manymu didelis moralinis nusikaltimas šitaip su vos keliais pakeitimais nukopijuoti daiktus? Mano pozicija dvejopa. Šaunu jei sugebi parduoti savo absoliučiai originalią idėją. Neneigiant – “aukščiausias lygis”. Bet kartais atrodo, jog kai kopijuoja didieji Zara, Mango, H&M ir t.t., tuomet tai lyg ir natūralu (“natūralus mados ciklas”). Visi perka, nors visi žino: originalumo beveik apskritas nulis. Bet jei koks mažas vienetas sugalvoja lygiai analogiškais - komerciniais - tikslais panaudoti populiarią idėją, tie patys ištikimi Zaros ir Mango klientai juos apšaukia kūrybiškumo trūkumu. Ar savo juodu darbu uždirbtų pinigų nukreipimas vienur ar kitur nėra geriausias patvirtinimas, jog aš tam pritariu ar bent jau toleruoju? Ak taip: mes esame uždaro rato “aukos”, pinigų nėra kur kitur nukreipti (kaip kad nėra už ką balsuoti). Ne. Bumbėti leidžiama tik tiems, kas bent pabando iš to rato išlipti. Bet tokie ir nebumba – nes žino, jog išlipti galima.
Gal kiek neįprastai ir net nemadingai nuskambės, tačiau mane visame šitame daiktų atsiradimo procese labiausiai domina ne pradinis kūrybinis etapas, kuomet generuojamos idėjos, o tų idėjų materializavimas. T.y. kuomet mąstau, kaip 2D vaizdą smegenyse ar popieriuje perkelti į 3D realybę, kuomet modeliuoju iškarpą ir detales, kuomet sprendžiu visas siuvime iškylančias problemėles. Būtent dėl to aš praktiškai niekada nekopijuoju rankinuko “nuo savęs” – nesiuvu antro visiškai analogiško; nebent iškart daryčiau porą vienodų. Bent kelios detalės ar techniniai įgyvendinimo sprendimai visada keičiasi. Taip jau nutinka, kuomet susilieja meilė rūbams ir mano fizikos išsilavinimas.
Visi kalba, jog Lietuvoje trūksta kūrybiškų asmenybių. O gerų specialistų? Pažvelgus į darbo biržos sudaromų paklausiausių profesijų sąrašus pagal laisvas darbo vietas, aukščiausiose pozicijose figūruoja ne dizaineriai, o technologai, sukirpėjai, ir tie patys siuvėjai. Ar mums tikrai trūksta idėjų? O gal greičiau kokybiško jų įgyvendinimo... bet kokio jų įgyvendinimo?
Kitas aspektas - siuvimas pagal užsakymus. Iš praktiškos pusės galiu pasakyti, jog laaabai retai žmonės prašo jiems ką nors tiesiog sukurti. Dažniausiai ateina su nuotrauka. O galų gale jei ir tik su keliomis mintimis galvoje – taip, užsakymo vykdymas jau nėra nuosavos idėjos įgyvendinimas. Kalbu ne tik apie tai, ką aš darau. Rūbų siuvimas, baldų gamyba ir visokie kitokie “kūrybiniai” darbai – tuo paremtas bet koks verslas pagal užsakymą. Ir kopijavimas yra vienintelis būdas tikrai tiksliai susikalbėti. Vėlgi iš patirties: tais atvejais, kai pasitenkinu vien tik žodiniu apibūdinimu ir pagal tai pieštu eskizu, dažniausiai vis tiek kažkiek nugrybauju į lankas nuo realių norų. Patirties neturintis žmogus ne visada geba suvokti ir atsakyti į techninius į klausimus.
Man regis bėda ta, jog tiek viena, tiek kita pusė bando ieškoti meninių aspektų ten, kur iš tiesų tėra grynas verslas. O su verslumu yra visai kitokių problemų. Tiek to moralizavimo.

Handbag – made by me; jeans – Levi’s 552; shoes – Reserved; sweater – Victoria Secret; belt – second hand

Rūta

Purple/Violetinė

2011-10-12T18:18:00.000+03:00

This autumn I'm in love with colorful, but very clean and feminine 50’s style. The dress – my latest sewing projects – represents those moods very well. I started it back in summer, but it took a while to finish. I knew it will look amazing with my purple coat…

Bent kelis kart per metus aš kuo nors stipriai susižaviu, ir tai paliečia ne tik vidinę savijautą, bet ir stilių. Ne kardinaliai, bet padiktuojant naujų detalių ar tiesiog naujų senų daiktų derinimo būdų. Šiuo metu vieną po kitos valgau grožines knygas apie mafijos auksinius laikus, senus 50 - 60-ų metų filmus ir visus tą laikmetį vaizduojančius naujus serialus, kepu pyragus, vakarui mieliau renkuosi pasivaikščiojimą po miestą ar parką, ar jaukų restoraną vietoj triukšmingesnės aplinkos. Ir, žinoma, vaikausi švariai spalvingo moteriško stiliaus.
Suknelę siuvau itin ilgai: sukirpau vasaros pradžioje, susiuvau vasaros vidury, o detales užbaigiau tik praėjusią savaitę. Paltukas labai prašė – sakė, jog geltona ir žalia su violetine pasakiškai tinka...

Dress and handbag – handmade by me; coat – Tara Jarmon; shoes – Chinese Laundry; tights – Marks&Spencer; necklace - Promod

Rūta

Backpack/Kuprinė

2011-10-10T21:55:00.000+03:00

It is the first backpack I have ever made. A really interesting project, although the only difference from usual handbag - handles. I didn‘t keep it for myself, but I would like to do something like this from colorful fabric with few leather details for next spring...

Kuprinė, anot jau kelintus metus vyraujančių madų – ne tik knygoms į mokyklą, ar žygiui į gamtą. Tokį daiktą siuvau pirmą kart. Tiesa, nuo įprastos rankinės ji skiriasi tik rankenomis. Kuprinė ne man. O ir apskritai pilnai odinę sunkiai įsivaizduoju savo garderobe. Bet šiltesniam sezonui visai mielai pasisiūčiau kokią nors lengvai spalvingą medžiaginę su keliomis odos detalėmis...

Backpack – handmade by me; dress – Mademoiselle Tara by Tara Jarmon; coat and cardigan – Mango; shoes – Zara; scarf – Lindex; necklace – from Ibero; tights – Marks&Spencer

Rūta

Family Style/Šeimyniškas stilius

2011-10-05T11:43:00.003+03:00

When two people live together for a long time, they become more alike. I am quite a big individualist, but I noticed it too in my relationship ships. Especially when it comes to some hot worldwide topics: no matter how radical my position is, he still has exactly the same opinion. So it’s usually impossible to make a discussion at home!
Another thing we became more like each other, is how we treat our styles. He taught me how to listen to my understanding of beauty and to be more individual here. I taught him how to love colors. And that style is not just a natural thing – there are a lot of what, where and why. This way he “developed” his needs, and now has not only more clothes than statistical man in Lithuania, but even more shoes than I do. It‘s ok, until we come to one line in our annual spending: I manage to get the same amount of clothes for little money; and he doesn’t.
It’s really difficult to find clothes for him. At least here in Lithuania – so many worldwide brands don‘t have clothing line for men, even if they do have those lines in other countries. And even if there is men‘s section, it’s always so much smaller. Other problem – constraints when creating a style. For example trends in fashion. Women can quite easily include brand new crazy things in their daily wear. For men fewer things will be accepted in public. And the fact that women have more things to create their style with – we can vary between skirt and pants, we can play with their styles, we can choose different lengths. When it comes to men – pants only. Well, there are like 3-4 lengths possible, but only under other strict conditions. Colors – so many of them will get „ oh, it‘s not masculine“. Not even talking about prints. Or wearing accessories, jewelry.
So here comes the problem – when my man starts to know more and asks difficult questions, what can I advice him? Cause those things that I use to create my style – they are so often forbidden to him…

Tikriausiai dauguma, gyvenantys su antrąja puse, ar tiesiog bendraujant su pažįstamomis poromis, pastebėjo, jog ilgą laiką būdami kartu žmonės supanašėja. Kad ir kokia individualistė bebūčiau, turiu pripažinti, jog tai neaplenkė ir mano namų. Kai kuriais gyvenimiškų aktualijų, ar pasaulinių problemų klausimais net pasidaro nebeįdomu diskutuoti tik dviese – atrodytų, labai jau radikali ta mano pozicija, bet jis vis tiek mano lygiai tą patį.
Kita sritis, kurioje tikrai supanašėjome - požiūris į aprangą. Tačiau negalėčiau pasakyti, jog tai vien tik mano įtaka. Iš esmės būtent jis tiesiogiai ir ne tiesiogiai paskatino mane pasitikėti savo nuomone ir kurti tą individualų stilių. Net jei tai nesutampa su jo “gražu”.
Tuo tarpu aš jį išmokiau meilės spalvoms ir milijonų kas kaip kodėl. Apranga jam buvo daugiau natūralus dalykas, o dabar seka žinojimas ir gebėjimas valdyti savo stilių. Ir kritiškesnis vertinimas. Ir - automatiškai - didesni poreikiai. Rūbų jis turi ne tik kad daugiau nei eilinis Lietuvos vyras, bet turbūt daugiau nei eilinė moteris. O batų - daugiau nei aš. Viskas gerai, kol nepažvelgi į kai kurias metinių išlaidų eilutes. Nes pigiau prasimanyti analogiško kiekio jam neišeina.
Dauguma, nespjaunančių į garderobą, sutiks, jog kad ir kad ir kaip kartais sunku surasti norimą daiktą sau, visgi ir mažiau reikliam vyrui tą padaryti yra daug sunkiau. Mažesnė paklausa automatiškai lemia mažesnę pasiūlą. Paskaičiuokite , kiek didžiųjų parduotuvių Lietuvoje turi tik moterišką skyrių. Arba palyginkite moteriškų ir vyriškų skyrių dydžius. Persvara aiški. Toliau - siauresni ir žymiai griežtesni rėmai, ir gerokai didesnis konservatizmas mados naujovių atžvilgių. Elementaru: juk būdama moterimi gali rinktis kelnės ar sijonas, o gal išvis suknelė; o šalia žaidimo stiliumi ir modeliu, gali dar varijuoti ir ilgiu. Net kelnių – lyg ir vyriško rūbo - ilgis moterims „leidžiamas“ žymiai įvairesnis. Arba spalvos – kiek daug jų nurašyta į „ne vyriška“. Su raštais dar blogiau. O kur dar visuomenės požiūris, jog vyrui apskritai ne valia per daug rūpintis savimi. Aksesuarai – vyrui – puoštis? Reikia palikti ir ožio kvapo!
Ir štai kuomet mano žmogus pradeda suvokti daugiau, užduoda gilesnius klausimus, kyla dilema: ką patarti, jei daugumą tų dalykų, kuriais aš varijuoju siekdama atrodyti „kitaip“, jam mūsų kultūroje yra... neįmanomi?

Handbag – made by me; dress – Jcrew; coat – Tara Jarmon; shoes – Zara; tights – Marks&Spencer

Rūta

Childish Dreams/Vaikiškos svajonės

2011-10-02T20:11:00.002+03:00

As a child, I didn‘t have big dreams about who to become when I grow up. Later I just imagined some paper job in office, as I was very good at math. I loved sewing, painting. But I knew how manufacturing level was working in fashion business – nothing too sweet. Creative side – yes, I did attend some additional painting lessons. And my performance, compared to other kids, wasn’t impressive. Modeling? Yeah, the smallest kid. So I never thought I could really do something with those few things I really loved. And never even let myself dream about it.
What were your dreams?

Neseniai viename dokumentiniame filme išgirdau, jog nors profesiniai polinkiai pradeda formuotis labai ankstyvame amžiuje, tai tikrai nebūtinai tiesiogiai (garsiai) išsakoma tose vaikiškose svajonėse.
Susimasčiau apie save.
Ankstyvoje vaikystė apskritai profesinių svajonių neturėjau. Kiek vėlėliau mačiau krūvą popierių ofise. Tiksliai net nebandžiau įsivaizduoti (ir nežinojau), ką tuose ofisuose žmonės veikia. Juk skaičių pasaulis man gulėsi po kojomis – rasiu vietą. Tik rašinėliams nei toks vaizdas, nei paaiškinimas netiko, tad prisitaikydavau bangos.
O drabužiai... mėgau siūti, mėgau piešti. Taip, žinoma, kėlė savotišką susižavėjimą, bet neturėjau aiškaus suvokimo, jog su tuo galima susieti sėkmingą ateitį, ne tik papildomai pasigaminti daiktų sau. Pats mažiausias vaikas – modeliu, savaime aišku, nebūsiu. Siuvimą pramoniniame lygyje pažinau – nieko saldaus. Kūrybinė pusė – lankiau papildomus dailės užsiėmimus, bet bendrame kontekste traukiau nebent link vidurio. Vėlgi - nieko nebus. Taip ir neleidau sau net pasvajoti.
Kuo jūs vaikystėje svajojote tapti?

Handbag – made by me; cardigan – Zara; shoes, skirt (remade) – Reserved; blouse – Nicole Farhi; belt – my father's old; fur collar – my mother's

Rūta

Black Bag/Juoda rankinė

2011-09-26T12:00:00.000+03:00

Before starting this blog I always complained to my few closest people that I don‘t communicate about style/fashion as much as I would like. So I was hoping that blog will help me there. It really did. First of all, I learned how to express my minds. And it also occurred that a lot of people simply didn‘t knew about my passion for clothes. Now they know. And now what I write here is not only my thoughts, but something that came from a discussion with friends.

This is more than I expected from this blog.

Vienuose iš pirmųjų įrašų pasiskundžiau, jog man visada kažkiek trūko bendravimo apie aprangą, ir galbūt blog‘as užpildys šią erdvę. Žinoma, yra keli žmonės su kuriais galiu kalbėti bet kiek ir apie bet ką, tačiau su ne tokiais artimais anksčiau niekada nebūčiau plačiau diskutavusi mados klausimu. Ir štai - rašydama pati išmokau aiškiau reikšti galvoje kirbančias mintis. O, pasirodo, ir didelė dalis pažįstamų net nežinojo apie šį mano hobi. Dabar žino. Ir susitikus patys pakreipia pokalbį aprangos tema. Ir ta natūraliai išsirutuliojusi diskusija vėliau virsta įrašu.
Tai gerokai daugiau, nei aš tikėjausi iš blog‘o, pradėdama jį rašyti.

Handbag – made by me; dress and shoes- Zara; tights – Marks&Spencer; blazer – L’Autre Chose

Rūta

Let‘s Taste it/Ragaujam

2011-09-20T08:49:00.001+03:00

I am the one who cooks in my family of two. I really love that, and, as both agree, I do it much better. But even in those cases when he is making dinner, I’m still a part of it, as he pretty much always has some little question: how long should he cook; when to put some ingredients.; what spices to use etc. And after helping, I always add: „But you should try if works“. „No no, I‘m not trying food when I’m cooking“.
My friends know me as the one „ who cooks“ – most of them are not so interested in it. So naturally, they sometimes ask me for advices how to make one or another meal taste better. „ Oh no, no, I don’t like/ I never use salt, onion, pair, garlic, dill, celery...“
Same things happen when we come to our closet.
My second half expects that all my advices will “just work”. No, not necessarily! You need to try clothes on =)Just as some people have millions of no’s with their style: “this looks like something I don’t like; that doesn’t fit my body type; I just don’t like it; those colors can never look good together… never! etc”. No, strong style doesn’t come this way either.

Namuose virtuvėje dažniausiai tenka karaliauti man. Valgio ruošimas man malonumas, o ir rezultatą, abiejų pripažinimu, pasiekiu geresnį. Bet net tais atvejais, kai šeimos pietus gamina jis, nuošalyje likti ne visada pavyksta: „O su kuo marinuoti? Kiek laiko kepti? Ką ir kada dėti? Kokie prieskoniai tiktų?..“ Bendrais bruožais nusakau kas kaip, ar parodau, ar liepiu receptą ten ir ten atsiversti , ir priduriu: „O šiaip tai reikia ragauti.“ „Aš neragauju maisto, kai gaminu.“
Draugų tarpe irgi užsitarnavau reputaciją „Ta, kuri gamina“ – į kulinariją dauguma nėra linkę, bent jau tiek, kiek aš. Tad kartais sulaukiu klausimų, kaip čia tą ir tą reikėtų skaniau pagaminti. „Oj ne ne, aš nemėgstu ir nenaudoju svogūnų, porų, česnako, krapų, salierų, druskos ...“. (Taip taip, J.!)
Keliaujam į rūbų spintą.
Ir štai mano antroji pusė ilgą laiką tikėjosi (jau nebe), jog aš galiu vat taip tiesiog pasakyti ką prie ko užsidėti, ir viskas bus tikrai idealiai kai jau užsidėsi. Nebūtinai. Pasimatuok! Geras, stiprus stilius iš dangaus nenukrenta. Lygiai taip kartais man net sunku patikėti, kiek daug išankstinių nuostatų žmonės turi savo aprangai: mada tai čia nesąmonė; tas negražu ir viskas; tas asocijuojasi su tuo ar anuo; tas netinka mano figūrai; ta spalva netinka prie tos – ir todėl aš a nei jokiu būdu, a nei jokiom aplinkybėm viso to nenešiosiu, net nebandysiu. Nesakau, jog jokių tabu negalima turėti. Bet reikia bent kažkuo varijuoti: spalvomis, ar raštais, ar detalėmis, ar kirpimu, ar audiniais. Kitaip „sistema“ vargu ar veiks.

Handbag – made by me; dress and tights - Marks&Spencer; cardigan – Mango; scarf – Reserved; shoes – Shellys

Rūta

Back to school/ Atgal į mokyklą

2011-09-13T20:31:00.000+03:00

Ruduo man - pats gražiausias metų laikas. Po nemėgstamų ir sunkiai pakeliamų vasaros karščių gera grįžti į pilnavertį gyvenimą . Išsimiegoti naktį. O dienomis ne tik pro saulės akinius matyti aplinką – sodriomis spalvomis nuspalvintą gamtą. Net lietus maloniai nuteikia. Ir kiek primirštas malonumas rengtis - daugiau, jaukiau, šilčiau - kurį ir vėl bandysiu prisijaukinti.
Dėkui, jog manęs pasigedote. Nenorėjau rašyti kažko „šiaip“ tik dėl rašymo. O įrašams apie stilių ar savo siuvinius vis nebuvo galimybių. Bet toks ilgas nerašymas - nepagarba tiems, kurie čia apsilanko. Suprantu. Atsiprašau.

Handbag – made by me; dress – Asos; cardigan – Mango; scarf – Bershka; shoes – some old

Rūta

Mill Street/Malūnų gatvė

2011-06-29T13:53:00.000+03:00

I guess we all have our favourite clothes. Those, which we choose, when don‘t know what to wear and don‘t have time for experiments. Or if those experiments just don‘t work. Clothes, that make us feel more confident, more beautiful. That you could wear almost everyday. Even in a bad mood. Like best friends.

Vienus rūbus pamilstame labiau nei kitus. Juos mielai nešiotume nors ir kiekvieną dieną. Su jais kiek daugiau pasitikime savimi. Užsivelkame vėluodami, paskutinėmis akimirkomis išbėgdami iš namų. Arba jei "nepasitvirtina" visi kiti ką tik išsimatuoti deriniai. Kai tiesiog nėra nuotaikos. Tarsi geriausi draugai – visada gali kreiptis pagalbos.
Šios vasaros mano mylimiausių titulą pelnė dvi suknelės: ilga, kurią dar kažkada tikiuosi parodyti ir čia, ir ši berankovė languota - jau matyta. Rankinė - naujas siuvinys, jau n-toji tokio modelio. Tiesa, gyvai ji kiek kitokios spalvos – ne ryškiai raudonos, o burgundiškos bordo. Versta oda.

Handbag - made by me; dress - Mademoiselle Tara by Tara Jarmon; cardigan - Mango; shoes - Shellys; scarf - gift

Rūta

Can I Borrow?/Ar galėčiau pasiskolinti?

2011-06-25T12:11:00.002+03:00

I know a few people, who has kind of a phobia – they can‘t wear someone else’s clothes. They don‘t like to lend or borrow and they can‘t shop at second hand stores. Because clothes are very personal thing to them, or the idea itself is kind of ugly, or a human body smell is ugly, or they don‘t trust other people enough etc. – many reasons there. And most of my (girl)friends, who has sisters, have complained to me at least one time, that sister took something from her closet, or how they were bawl out after borrowing something. While to me it always seemed as the biggest advantage of having a sister. Well, if I have lived in 90‘s - I would definitely have borrowed shirts and t-shirts from my brother. Thanks god my mom wears +/- the same size as me…
And when I need something specific for a night out with strict dressing code, I usually ask few of my best friends before buying. Or another example - when you take wrong clothes for a trip because you don’t know weather, or culture, or you just forget something vital.
Do you share your clothes? Is it ok to you, or the idea is somehow uncomfortable?
Two new handbags I made. And blouse, borrowed from my mother.

Pažįstu kelis žmones, turinčius fobiją dėvėti kitų rūbus. Skolintis, skolinti, pirkti kažką kuistukuose. Nes nemaloni pati mintis, kito žmogaus kūno kvapas, nes rūbas jiems yra asmeninis daiktas, nes bijo, jog kitas nesaugos, nevertins, ar tiesiog su tuo rūbų nenori matyti nieko kito – tik save. O dauguma vyresnes arba jaunesnes seseris turinčių draugių bent kartą yra pasiskundusios, kaip gavo arba davė velnių dėl be jų žinios paimto daikto. Ironiška, bet man tai visuomet atrodė pats didžiausias sesės turėjimo privalumas! Na, būčiau gyvenusi 90‘aisiais – tikrai būčiau vogusi iš brolio spintos marškinius ir marškinėlius. Lygiai kaip dabar beviltiškiausiomis „neturiu ką apsirengti“ akimirkomis vis pakraustau antrosios pusės spintą. Dažniausiai nevaisingai. Tad ačiū dievui, bent su mama rūbais galiu keistis. Tuo nevengiu naudotis ir... imu.
Tačiau ir be artimųjų tarpo, kažko specifinio dažnai pritrūksta teminiam ar tiesiog griežtesnio aprangos kodo vakarui. Ypač dažnai - aksesuarų, papuošalų - t.y. detalių aprangai išbaigti. Man juos pirkti tam vienam užsidėjimui šiek tiek gaila pinigų. Tad visų pirma kreipiuosi į porą artimiausių draugių.
Arba visi tie atvejai, kuomet pasiimto lagamino turinys kiek prasilenkia su realia situacija – matyt, daugumai pažįstama. Gerai, jei netoliese yra parduotuvė ar jei tai tik savaitgalio išvyka. O jei esi Aliaskoje vidury niekur uždarytas visai vasarai?
O jūs, ar skolinatės ir skolinate rūbus?
Šįkart absoliučiai paprasta apranga – fonui fotografuojant dvi naujai pasiūtas rankines. Irgi absoliučiai paprastas. Palaidinė pasiskolinta iš mamos spintos.

Handbags – made by me; blouse – Caroll; jeans – Old Navy; shoes – Shellys

Rūta

Saving Syndrome/Taupymo sindromas

2011-06-16T17:15:00.000+03:00

I guess everybody have at least one beautiful dress in their closet that was never worn. Because you are saving it for some special occasion; because you don‘t find so many days as “special”; or you don’t feel beautiful enough for such a beautiful dress; because beauty attracts people and you just want to hide today…
Ironic – never worn, because it’s too beautiful.
Two new sewing projects – black leather handbag and a dress.

Keli mano turimi dar niekada nedėvėti rūbai tokio likimo sulaukė ne todėl, jog yra kažkuo negeri; atvirkščiai – nes yra per geri. Ir šį reiškinį aš vadinu taupymo sindromu. Pagrindai suformuoti senais „gerais“ sovietiniais laikais, kai daiktų pasiūla buvo ganėtinai ribota, ir sėkmingai perduoti iš tėvų: čia į mokyklą, čia po pamokų, čia savaitgaliams, o čia šventėms. Todėl pačių gražiausių rūbų nevalia tampyti kasdien, geriau jau tegul supūna tokie patys gražūs spintoje. O dar nebus kuo apsirengti atėjus kokiai nors progai.

Dabar daiktų yra, ir progų yra, bet keletas rūbų pūna. Žinoma nėra jau TAIP blogai. Apsigydėm. Išmokom motyvuoti kitaip: na bet juk kasdienai tokio nenešiosi per puošniai atrodo; kaip gi toks grožis derinsis su spuogu, kuris ką tik ant smakro iššoko; numesčiau porą kg - tai atrodytų tobulai; oj ne, ne - šiandien nenoriu atkreipti dėmesio...
Tikiu, jog kiekviena savo spintoje vis dar atrastų naują gražią puošnią suknelę, laukiančią TOS kažkokios progos, kuri galbūt niekada ir neateis.
Nauji siuviniai – juodos odos rankinė ir puošni kasdieninė suknelė.

Dress and handbag – made by me; shoes - Feud

Rūta

Reading/Skaitymas

2011-05-23T19:45:00.000+03:00

3 Lithuanian magazines come to my home every month: IQ (politics, economy etc), National Geographic (beautiful world) and L‘Officiel mada (style/fashion). Although thirds one is the biggest and I usually open it with the highest expectations, I rarely spent much time on it. Once in a while I buy Vogue or Harper’s Bazaar, Glamour, InStyle British or US editions: and yeas, they do have better visual edition, advertisements of more expensive brands, better photo shoots compared to this Lithuanian magazine. More of those things. But the written part is not much stronger there. And that is exactly what I‘m expecting from a thing which I by for reading: new information and strong original ideas. I guess fashion magazines are just not for me.

Kiekvieną mėnesį į mano namus atkeliauja trys lietuviški žurnalai: IQ, National Geographic ir L‘Officiel mada. Ir nors trečiasis (storiausias iš visų) atplėšiamas su didžiausiu nekantrumu, visgi jis atima mažiausiai mano laiko, kartais – vos porai pavartymų ir porai straipsnių perskaityti.
Be jokių kalbų iš visų lietuviškų periodinių leidinių apie madą L‘Officiel yra pats kokybiškiausias. Apskritai šaunu, jog tokioje mažoje šalyje žurnalai specializavosi i į siauresnes sritis – dar visai neseniai turėjome tiktai bandančius aprėpti visas taip vadinamų moteriškų pomėgių sritis. Ir visgi uždėti pliusą L‘officiel‘iui negaliu. Negaliu, nes žurnalas, tiesiogiai orientuotas į madoje labiau išprususį skaitytoją, kolekcijas peržvelgia penktos klasės lygio aprašymu, kai įdedama nuotrauka ir parašoma tai, kas ir taip minėtam penktokui matoma toje nuotraukoje. Nes interviu su „asmenybėmis“ nedrąsūs (lyg tarp kitko) klausimai apie jų santykį su stiliumi sudaro iki 10 procentų interviu teksto. Nes dažnose fotosesijose panaudojami vieno vienintelio prekinio ženklo rūbai. Nes mūsų mados kūrėjams skiriamas vos puslapis – kitas. Nes neieškoma nieko lietuviškai savito ir tarptautinė mada neinterpretuojame būtent šiame kontekste. Taip, tarptautinis žurnalas, griežtas formatas...
Kita vertus pripažįstu, jog karts nuo karto peržvelgiamuose užsienio mados leidiniuose be kokybiškesnės bendros kompozicijos, įspūdingesnių fotosesijų ir brangesnių ženklų reklamų, turinio prasme – nieko labai daugiau. Tad galbūt mano lūkesčiai – apie madą sužinoti kažką naujo ir pasisemti stiliaus idėjų – tiesiog per dideli tokiam leidiniui kaip žurnalas?

Handbag – made by me; blouse - Mademoiselle Tara by Tara Jarmon; shorts – cut-off Diesel jeans; shoes – Zara; necklace - Stradivarius

Rūta

City/Miestas

2011-05-18T17:14:00.001+03:00

And one more handbag. I made it last week. It turned out very well so I will definitely be making more of these in a couple of months.

Ir dar viena rankinė. Labai šauniai pavykusi , poros mėnesių bėgyje būtinai bandysiu pasiūti ir daugiau panašių.

Handbag – handmade by me; shoes- Shellys; dress – Calvin Klein Jeans; tights , scarf – Lindex; cardigan – Mango; watch – Asos; belt - Sisley; earrings - gift

Beje, galbūt reikėtų Degu peliukų – tėvų namuose gyvenantys 3 mieli mažiukai, 1 mėnesio amžiaus, ieško naujų namų . Dėl dovanų (Vilnius) rašykite: daiktuistorijos@gmail.com

Rūta

One More/Dar viena

2011-05-14T08:32:00.000+03:00

One more handbag I made. Yeah, I’m sewing a lot these days…

Dar viena rankinė. Taip, pastarosiomis savaitėmis siuvimo mašina atėmusi ypač daug mano laiko.

Handbag - made by me; shoes - Zara; dress- thrifted

Rūta

Big Stores/Didelės parduotuvės

2011-05-07T12:21:00.000+03:00

I never miss a chance to criticize dressing in clothes from big retail stores. But this spring I really lack of mood and real inspirations, so just choose that easiest way by myself.
One more handbag made this week. It actually looks better live, as the leather is very thick and has a great texture.

Nors lengvai sukritikuoti rengimosi tik Zariniais ir Manginiais rūbais kaip lengviausio pasirinkimo nevengiu, bet turėčiau prisipažinti: „Juokiasi puodas, kad katilas juodas“. Šį pavasarį neturiu ryškios vizijos aprangai, to kažko „tokio“, kartais tiesiog norisi įsilieti į minią, kartais pritrūksta nuotaikos, ir dažniausiai - laiko. Žiūrim, ką turim.
Rankinė – šios savaitės siuvinys. Gyvai ji atrodo „efektingiau“, nes oda labai stora ir išraiškingos faktūros, bet nėra to blizgumo ir dėl jo atsiradusių šešėlių, kaip čia nuotraukose.

Handbag - made by me; coat and cardigan - Mango; skirt and tee - Jcrew; shoes – Zara; tights- Marks&Spencer; scarf - second hand store.

Rūta

Two/Du

2011-04-29T13:01:00.000+03:00

Two new sewing projects – two bags. Black one is actually men‘s bag. It was quite difficult to sew, as there are million of pockets. Blue one – just big and cozy. And my outfit - which I‘m wearing quite often recently.

Sakoma: „Deimantai - geriausi moterų draugai“. Pamatytumėte mano papuošalų dėžutę - nykstamai mažo dydžio. Apskritai papuošalai yra viena iš sričių aprangoje, kurioje toli gražu nesijaučiu stipri. Štai ir šį derinį bandžiau apkarstyti apyrankių eile, bandžiau pagyvinti nedideliu pakabuku ant kaklo, įsisegti klipsus – šnipštas. O užsidėti kažką blizgesnio man jau yra iššūkis. Gal tai ne itin tinkamai prabangą interpretuojančio mūsų ir aplinkoje taip pamėgto slaviško paskonio „atvirkštinė“ įtaka?
Dvi rankinės – du nauji siuviniai. Juodoji – iš tikro vyriška, ir pakankamai sudėtinga dėl savo milijono kišenėlių. Ir tamsiai mėlyna – tiesiog didelė, talpi ir patogi.

Handbags – made by me; dress – Mademoiselle Tara by Tara Jarmon; shoes- Shellys; flower in the hair – Ibero; belt - old from some outlet store; cardigan – Jcrew.

Rūta

Newspapers/Laikraščiai

2011-04-16T13:58:00.001+03:00

I have watched “Sex and The City” for two times. First – on a “real time”, on TV – with still very young eyes, untouched by any deeper fashion-knowledge. Long time ago. So few years ago when SATC movies were coming, I decided to watch all the series again, as I understood that I barely know the script, not talking about the details. Most fashion fanatics would probably say “only 2 times?”. And actually if I like a movie, I usually watch it for much- much more times. But SATC never was one of those. I agree that costumes are more then just great. But there are some other movies that left a bigger impression for me with their outfits, although outfits were not “The” thing in them, like it was in SATC. But I will talk about it some other time.
So SATC – do you remember Carrie’s Dior newspaper dress? It was my first thought when I saw this peace of brand new cotton “newspaper” fabric in second hand store. Well, I actually made a bit different dress – more feminine 50’s style. I draw a pattern based on some other pattern I had. The dress turned out very well. So I’m planning to make something similar with few different details in near future.

“Sex and The City” esu žiūrėjusi du kartus. Pirmąjį - „realiuoju“ laiku per TV – jaunomis ir gilesnio mados suvokimo nepaliestomis akimis. Kitaip tariant – tikrai senokai. Tad prieš pasirodant filmų maratonui prieš kelis metus supratau, jog ne ką bepamenu, ir peržiūrėjau visą iš eilės darkart. Tikrieji fanatikai prie skaičiaus 2 matyt rašytų riebų „tik?“. O ir aš pačius pačiausius filmus net nesuskaičiuočiau kiek kartų esu mačiusi. Taip – SATC man niekada nebuvo iš tų „pačių“. Ne tik kalbant apie siužetą, bet net ir aprangos klausimu: nors serialas šioje srityje nusipelno pagarbos, ir nors daug derinių mintyse galiu atkurti iki smulkiausių detalių, visgi yra keli kiti filmai, kuriuose rūbai, net ir nebūdami pirmame plane, man paliko gilesnį įspūdį. Bet apie juos – kada nors kitąkart.
O apie SATC šįkart ne šiaip sau – pamenate Carrie Dior laikraštinę suknelę? Tai buvo pirma į galvą šovusi mintis dėvėtų rūbų parduotuvėje suradus šį naujos medžiagos gabalą. Tiesa, savąją suknelę žinojau, jog siūsiu visai kitokią – pūstą, moterišką, 50-ųjų stiliaus. Pavyko, neapsididžiuosiu pasakyti, labai neblogai. Ir kaip tik visai nesenai kuistukuose radau gėlėtą geltoną šilkinę medžiagą, iš kurios mintyse jau regiu labai panašią, bet kiek ilgesnę nei ši, kiek statesne iškirpte, suknelę. Tad džiugu, jog prieš siūdama nepatingėjau pasidaryti iškarpą.

Dress – made by me; shoes- Zara; belt – Tara Jarmon

Rūta

New Me

2011-04-05T12:21:00.000+03:00

So, have you ever experienced a “little” shock after seeing yourself in the mirror after hairdresser? I had that feeling not once in my life, including last week. But after 3 hours spent brushing, shaping and styling my hair in million different ways, I finally found something: by far not an initial idea, but I think I will be able to live with it...

Na, ar yra tekę nors kartą gyvenime grįžus iš kirpyklos ir pažvelgus į veidrodį patirti lengvą šoką? Aš tokį potyrį turėjau ne kartą, įskaitant praėjusią savaitę. Bet po gerų trijų valandų ir milijono išmėgintų šukavimosi būdų gerokai nutolau nuo pradinės (kaip pasirodo – ne pačios geriausios...) idėjos - bandau susigyventi su būtent tokia šiek tiek kitokia savimi.

Rūta

Knitwear/Mezginys

2011-04-04T15:29:00.000+03:00

This is one of my strangest sewing projects. I found this thick and big (it was much-much bigger then) sweater in a second hand store. I washed it, unseamed, cut off “unnecessary” parts, sewed again, washed again and gave a shape when it was getting dry. The only problem is that it’s not very practical – too warm for winter under coat, but still doesn’t protect from wind to wear it at spring-like weather.

Tai - vienas keisčiausių mano siuvinių. Kai megztus rūbus myli, bet kantrybės pačiai megzti neužtenka, belieka perdarinėti tai, ką numezgė kiti. Šį storą rankų darbo – ir tuomet dar laaaabai didelį - megztinį radau kuistukuose vos už kelis litus. Išploviau, išardžiau, perkirpau, susiuvau, dar kart išploviau, paformavau ir vualia. Tik vieną kišenę reikėtų persiūti - kreiva. Megztinis be galo storas ir šiltas, ir po paltu vargu ar bus patogus net ir šaltą žiemą. Tačiau nuo stipresnio vėjo neapsaugo – visgi mezginys. Tad kyla dilema: kur ir kada (be „kelionės“ į prekybos centrus) jį galima nešioti?

Handbag – handmade by me; sweater – refashion projects; shoes – Reserved; hat - Zara; cord pants – Mango; pullover (underneath) – Mark&Spencer

Rūta

Maybe Somehow/Gal kaip nors

2011-03-28T22:38:00.000+03:00

Although it‘s still quite cold outside, I couldn‘t resist to try a few spring ideas this weekend.
The skirt – made by me back in winter. I didn‘t find how to wear it with dark heavy warm clothes then, so left it for the spring. It’s just like traditional jeans skirt with pockets and zipper in front. Pattern made by me. Fabric – from second hand store, the same used for pencil boxes few posts earlier.
Handbag – also made by me. It’s one of my most favorite at the moment. Two shades of leather, pocket in front, fun-looking green lining.

Nors lengviems rūbams lauke dar kiek šaltoka, kelioms per žiemą brandintoms pavasarinėms idėjoms savaitgalį neatsispyriau.
Sijonas - dar prieš kelis mėnesius siūtas. Su viltimi jog „gal kaip nors kontrasto principu pritaikysiu prie žieminių rūbų“. Nepritaikiau. Nuotraukose nelabai matosi – su kišenėmis, užtrauktuku priekyje - „tradicinio džinsinio sijono“ modelis. Sumodeliavau pati. Medžiaga, kaip galima pastebėti, ta pati kaip ir pora įrašų žemiau matytų pieštukinių.
Rankinė – irgi mano siuvinys, pastaruoju metu pati „nešiojamiausia“. Pilnai odinė, kišenėlė priekyje, linksmas žalias pamušalas. Tik nuotraukoje kažkokia pasilamdžiusi.

Skirt, handbag – made by me; coat – Mango; blouse – second hand; cardigan - Zara; belt – some outlet store; shoes - Shellys

Rūta

Some Laces/Šiek tiek nėrinių

2011-03-24T11:06:00.000+02:00

I have to admit that the idea of this bag sounded a bit strange for me at first. Request: black lace on light colored leather, roundish shape and tied top. Everything else – for my interpretation. I took sandy suede leather, glued and sewed black lace on it (I found it at my grandma’s loft few years ago), sewed a bag, made it more firm, used a rope (from hardware store) for holders. Time was very limited for this work and my sewing machine decided to show all sides of her character, so it’s far from most thorough bags I made. But still - final result surprised me in a very good way.

I‘m making a lot of bags these days, just can‘t find time to make better quality pictures of them.

Prisipažinsiu, jog iš pradžių šios rankinės idėja man skambėjo kiek keistai Pageidavimas: juodu nėriniu dengta šviesi oda, apvaloka forma ir parauktas viršus. Visa kita jau mano interpretacija. Ex-kelnių verstą smėlinę odą paklijavau ir apsiuvau kaime palėpėje surastu nėriniu, susiuvau maišiuką, viską „sutvirtinau“, rankena ir sujuosianti juostelė – Senukai (jokios reklamos). Susegama magnetuku. Tiesa, rankinę gaaalbūt ir galėjau padaryti kiek kruopščiau – kaip tyčia laikas spaudė, o siuvimo mašina ožiavosi. Bet galutiniu rezultatas mane tikrai nustebino, gerąja prasme.
Per kelis pastaruosius mėnesius pasiuvau itin daug rankinių, bet vis neatrasdavau laiko/galimybių jas kokybiškiau nufotografuoti, ir išdalindavau neįamžintas. Bet šią "bėdą" būtinai spręsiu.

Rūta

Pencil Box/Pieštukinė

2011-02-28T12:15:00.000+02:00

A quick and simple DIY project. I have made a lot of pencil boxes like this already. But when I get an empty can, I just can’t throw it away.

Greitas ir paprastas „pasidaryk pats“ projektėlis. Tokių pieštukinių esu prigaminusi daugybę, bet vis nekyla ranka mesti lauk skardinės, ir namuose atsiranda dar viena nauja.

Rūta

Bears/Meškos

2011-02-21T15:58:00.000+02:00

I couldn‘t make a smile yesterday while taking pictures. It was super cold, windy and snowy. I love layers of clothes, but when there are millions of them and they are very thick, you start to see a bear in a mirror – then it‘s really hard to feel happy. If you try to make an outfit from fewer clothes, it’s not warm enough – and again you don’t feel happy.
Handbag – my latest sewing project. Black leather, big pocket in front, buckle, adjustable length of holder. I forgot to take picture of lining – it’s a dark blue flowered fabric. I‘m not keeping the bag for myself.

Vakar trumpam išbėgus nufotografuoti naujai pasiūtą rankinę, taip ir nesugebėjau išspausti šypsenos. Vėjai, sniegai, šalčiai. Prisipažinsiu, jog ir mane gaudo žieminė depresija. Rūbų sluoksnius mėgstu, tačiau kai visi sluoksniai stori ir jų milijonai, ir pažvelgus į veidrodį matai tik meškiuką, norom nenorom ore pradeda sklandytis nelaimės pojūtis.
Rankinė - juoda odinė, siūta vėlgi ne sau. Kišenė priekyje išorėje, užsegama tik sagtele. Rankena reguliuojamo ilgio. Manau, jog dažniau bus nešiojama ilgesnė nei čia. Pamiršome nufotografuoti pamušalą – tamsiai mėlynas gėlėtas. Pati rankinė kiek aukštesnė nei atrodo kaikuriose nuotraukose – tiesiog buvo beveik tuščia ir taip sukrito.

Handbag, dress – sewed by me; scarf – knitted by friend‘s mother; coat – Mango; shoes- Zara

Rūta

Last Sales/Paskutiniai išpardavimai

2011-02-17T13:05:00.000+02:00

I don‘t know how it is in other countries, but here in Lithuania you can go and start building your closet for next autumn from “last sales” right now. Those trends that were just little this season and will become huge next year - a lot can already be seen from NY fashion week - somehow nobody liked them here! So there are still a variety of high waist flared wide legs jeans and wool pants, sweaters with faux fur details and cozy big vests, still „in“ aviator type jackets with fur collar, long and under the knee length skirts and dresses, or skirts, dresses, coats with large-check prints etc. How can I not buy these things? So I did…
And a few pictures of my outfit from weekend. I can almost say that bag is handmade. My friend asked me to repair it, but I had to redo everything except holders – new fastener, new lining, a bit different shape and smaller size. I really like the way how holders are attached to the whole “body”. Don’t know why I didn’t come to that idea myself, but I will definitely try that detail on my bags in the future.

Savaitgalį užsukusi į rūbų parduotuves tiesiog pasižvalgyti po naujas kolekcijas, ir vėl nusidėjau šeimos biudžetui. Pasirodo, jog “pačiuose paskutiniuose” išpardavimuose (kuriuose atseit “nieko nelikę“, „o ir šiaip nieko gero nebuvo dar tik jiems prasidėjus“) visdar nepaliesti visi rūbai, į kuriuos nuo rudens varvinau seilę. Atidžiau panagrinėjus pirmąsias ryškėjančias ateinančio rudens tendencijas „pagal New Yorką“ – plačios kelnės ir džinsai aukštu liemeniu, ryškiai raudonos, oranžinės, ružavos deriniai (čia net rudens nereikia laukti – topas jau nuo šio pavasario), A formos ar platesni sijonai ir suknelės iki vidurio blauzdos, įvairios languoto audinio interpretacijos – vėlgi plačiausias pasirinkimas visame dydžių spektre. Nors pulk jau dabar formuoti ateinančio rudens garderobą, kol madingiausius džinsus, cape tipo ar berankovius paltus, ilgas susagstomas liemenes ar potrumpius stambaus mezgimo megztukus, ar smulkaus „vintage“ pižaminio marginimo sukneles gali įsigyti su tikrai solidžia 70 procentų nuolaida - ne „iki“. Ir kaip galima atsispirti?
Derinukas be savų siuvinių, bet rankine galiu pavadinti rankų darbu, kadangi persiuvau nuo A iki Z, tik rankenos nepaliestos. Naujas pamušalas, naujas užsegimas, šiek tiek pasikeitęs modelis ir sumažėjęs dydis. Rankinė nėra odinė, bet dirbtinė oda tikrai graži ir kokybiška. Labai patinka kaip rankenos pritvirtintos prie viso korpuso. Nebuvau iki šiol sugalvojusi tokio (elementaraus!) tvirtinimo būdo, bet būtinai jį panaudosiu ateityje siūdama rankines.

Handbag – remade by me; shoes- Reserved; scarf – knitted by my mother; coat, pants – Mango

Rūta

You Look Like/Atrodai kaip

2011-02-07T16:49:00.001+02:00

   It‘s common to say that pregnant woman is beautiful. I don‘t know whether it is just politeness, whether people express, how much they admire miracle of life, and how often do they notice that real physical beauty. But when a not-pregnant woman puts on wide dress, and gets “You look like pregnant” – everybody understands, that it‘s not a compliment. Although logically (pregnant woman = beautiful) it should be! I never understood that paradox.
   And my point is: comparison in outfit is not an argument; it’s not even necessarily a compliment or a criticism. It’s just an individual viewpoint that shows how big the impression is. And the question is – are we trying to hide in the crowd? Or do we actually want to be expressive with our look? I just thought of this while looking at the pictures I made yesterday, as my outfit definitely had some “Countryside in XVIII century” feeling, which I know would automatically sound bad for somebody, but again – I wasn’t seeking for 90’s look!
   Brown leather handbag - my latest sewing project.

Besilaukiančias moteris dauguma vadina gražiomis. Nežinau ar tai tiesiog mandagumas, ar grožimasi gyvybės stebuklu, ar matomas pats fizinis-išorinis grožis. Bet štai kuomet moteris užsideda plačią suknelę, ir pasakoma „Atrodai kaip nėščia“ – nors ir logiškai mastant tai turėtų būti komplimentas (nėščia moteris = gražu), bet visgi potekstėje slypi kita mintis. Niekada nesupratau šio paradokso.
Apskritai kartais keista, kaip palyginimai aprangoje pateikiami it nenuginčyjami argumentai. Ne, tai ne argumetai, net nebūtinai kritika ar komplimentai, o tik itin individualus požiūris, parodantis įspūdžio stiprumą. Tad klausimas – ar mes siekėme išnykti minioje, o galbūt ir norėjome išraiškingo derinio? Tiesiog susimasčiau apie tai, peržiūrėdama vakar darytas nuotraukas. Jei mane ir vėl bandysite išsiųsti į XVIII amžiaus kaimą, žinokite, jog ne į 90-ųjų traukinį ir ketinau sėsti!
Apranga „derinta“ prie naujai pasiūtos rankinės, kurią pagriebiau tiesiog nufotografavimai. Iš tikro rankinė dar ne pilnai užbaigta – nepritvirtinta ilgoji rankena, tik laikinai prikabinta. Ir vėl ne man =(

Dress and handbag – handmade by me; tights – Asos; shoes – Zara; Scarf – knitted by friends mother; hat – from my mothers closet; flower in the hat – Iberro; belt - thrifted; coat - Lithuanian manufacturing

Rūta

Shoemaker Without Shoes/Batsiuvys be batų

2011-02-02T13:17:00.001+02:00

In Lithuanian we use expression “Shoemaker without shoes, tailor with ripped clothes“. Well I – a handbag maker who declares not loving black – own two handbags at the moment, and guess what color they are. All the others are either given away, either sold out, borrowed, thrown away, tattered etc. So I really need to find time and make something for myself.
I hold a handbag that my friend gave me to repair. Although it still wasn‘t repaired then, it served very well as a big shopping bag. And the skirt was sewn last autumn, but I never wore it before. I find quite hard to match it with other clothes. It is a very simple fit pencil skirt, zipper and slash in the back, high waist. I didn’t use any pattern; just draw straight on the fabric based on my body measurements.

Batsiuvys be batų, siuvėjas suplyšusiais rūbais. O štai aš, didžioji rankinių gamintoja propaguojanti nemeilę juodai, šiuo metu turiu lygiai dvi terbeles, ir abi spėkite kokios spalvos. Visos kitos išdovanotos, parduotos, paskolintos, suplyšusios, išmestos arba visiškai vasarinės ir t.t... Reikia pagaliau susiimti ir tarp tų milijono darbų surasti laiko kažką pasisiūti ir sau.
Fotosesijai prigriebta draugės pataisymui atiduota rankinė. Na čia ji dar įpusėjusi remontą buvo, bet ir tuokart puikiai suėjo kaip krepšys pirkiniams. Pati kaip žinia neturiu rudos rankinės, tad tenka skolintis. Sijonas siūtas dar praėjusį rudenį, bet tik pirmąkart užsidėtas. Vis nesumastydavau kaip jį priderinti. Labai paprastas prigludęs modelis, užtrauktukas gale, skeltukas, beveik nežemintas liemuo - jokios iškarpos nedariau ir nenaudojau.

Skirt – handmade; bag - borrowed ; hat and scarf – knitted by my mom; sweater – bought in some outlet store in Seattle long long time ago; belt – my fathers, very old; gloves and tights - can't remember where from
Rūta

Stylish Blogger

2011-01-31T12:14:00.000+02:00

Labai dėkui visiems, kurie daiktų istorijas paminėjo kaip vertą Stylish blogger award – Redai iš Animals in dresses , Jovitai iš Demonų lesyklėlių , Petit Moris , Jurgita iš Pasidžiaugimų , Raimondai iš Mėlynių upių , Bertai iš Beradiary ir Ievai iš Ievos pievų.Tikiuosi nieko neužmiršau

Kažkados jau esu rašiusi apie save anglų kalba, kuomet nominacijos sulaukiau iš blogerių-siuvėjų tarptautinės bendruomenės. Tad šįkart - lietuviškai:

1. Susipažinkime

2. Šokoladiniai glaistyti sūreliai – didžiausia valgoma silpnybė.

3. Esu mokslo žmogus ir visame kame ieškau priežastinų ryšių. Netgi tą patį aprangos meną suvokiu daug techniškiau nei daugelis tuo besidominčių žmonių. O požiūrį į įvairius gyvenimiškus klausimus/problemas ne vienas palaikytu šaltu, nehumanišku ar tiesiog radikaliu.

4. MAN LIETUVOJE GYVENTI GERA.

5. Nesenai draugų kompanijoje diskutavome: jei galėtum rinktis gerą kelionę arba lagaminą pilną suknelių...? Dievinu keliavimą ir bent porą kartą per metus tam išskiriu dalį santaupų. Bet tikrai pažiūrėčiau, kas siūloma tame lagamine.

6. Mano kasdieninė apranga – pustrumpė marga suknelė ir užmestas cardi. Bet dirbu ofisinį rimtą darbą ir, nors atmosfera absoliučiai laisva, vistik neretai tenka įlysti ir į dalykinius rūbus.

7. Daugumą nuotraukų blog‘ui padarome trumpam sustoję kurnors važiuodami; vasarą – pasivaikščiojimų metu. Deriniai nėra tik nuotraukoms, bet visgi jie dažnai būna „pirmasis blynas“ derinant tą naują rūbą, ar tiesiog pirminės kažkados kilusios idėjos atvaizdavimas. Kuris anaiptol ne visada būna geriausias to rūbo derinimo variantas, nebūtinai idealiai tinka man – ne modeliui, ir nebūtinai yra geras kasdieninis derinys. Nesu dizainerė, negalėčiau savęs net rimta siuvėja pavadinti, bet visgi giliai širdyje kartais norėtųsi, jog vertinimas būtų ne vien iš tos praktinės-kasdieninės pusės. Šiek tiek platesnis.

Na o kadangi visa lietuviška blog‘ų padangė jau nominuota ir atsiėmusi apdovanojimus, tiesiog darkart paminėsiu - kulinarinius Žaidimų aikštelė ir Citrinos žievelė, stilinguosius Cherry Boutique ir Style in Kaunas , ir visai naujai atrastą Gabijos BantikBantik, „avangardinį“ Animal in dresses ir visus kitus mano mylimus, kuriuos galima pamatyti šone Lietuviškų blogų „reklaminiame“ skyrelyje.

Rūta

Winnings/Pergalės

2011-01-17T16:49:00.000+02:00

No no, I’m that crazy to ride a bicycle on ice, half-naked and wearing sky-high heels. It’s quick stage-managed photo shoot for my two sewing project – green scarf (a simple one) and black leather handbag (not that simple). Although it was like -5 C, it wasn’t that hard to stay outside for 10 minutes, probably because I was wearing scarf, hat and gloves this time.
The bicycle has its own interesting story. Me and 4 other friends won it during game while celebrating New Year. We haven’t decided what to do with it yet, such a pity that it’s a man’s bike.

Ne ne, per ledą pusnuogė su aukštakulniais dviračiu nesivažinėju. Tiesiog greita parežisuota fotosesija dviem siuviniam įamžinti. Užsivilkus pirštines, kepurę ir šaliką per 10 minučių net ir nesušalau. Siuviniai: šalikas ir rankinė. Šaliką pagaminau iš žaliojo sijono užuolaidos likučio. Rankinukas siūtas dar praėjusiais metais, bet tuomet taip ir nesulaukė savo fotosesijos. Didelis, juodos palamdytos odos, susegamas užtrauktuku, viskas kaip ir matosi.
Tiesa derinys, pakeitus rankinuką ir užsivilkus paltą, buvo “panaudotas” kelionei pas tėvus sekmadieninių pietų. O dviratis kartu su draugų komanda laimėtas “Protų mūšyje”. Laukia savo "padalinimo“ ir, žinoma, pavasario.

Handbag and scarf – sewed by me; shoes and jersey blouse - Reserved; jeans – Firetrap; hat- Zara; gloves – knitted by friends mother; sweater – Review, belt – trifted.

Rūta

‘92

2011-01-13T16:16:00.000+02:00

A few months ago I found a really interesting “book” at my parents: Otto’92 catalogue. Although I was still very young at that time (first grade), I do remember few details, especially how big this thing looked to me then. Lithuania was a very young country then. For half an age there was no such thing as shopping, cause there was nothing to choose from... usually nothing to buy at all, even if you could afford it. And although a lot changed in those (90) +2 years, we still didn't have shopping malls, brands, names or any affordable way to be a bit more near to fashion.
It was so interesting to look through this catalogue from different point of view. I never was a big fan of 90’s fashion, but if not looking to leggings, sky-high bikini briefs or golden sport costumes - there definitely are some good details. I’m already dreaming of mini vertically striped dress for this summer, matching stripes with dots, bow to my converse and colors, colors, colors...

Prieš kelis mėnesius knisdamasi lentynoje tėvų namuose atradau įdomią „knygą“: Otto katalogas’92 pavasaris. 1992 –ieji: jokių tarptautinių prekinių ženklų. Ką čia – apskritai praktiškai jokių rūbų parduotuvių, tik ką siūlė Gariūnai, dar žengiantys pirmus žingsnius link savo aukso amžiaus, ar universalinė parduotuvė: bene vienintelis Vilniaus „prekybos centras“, iš kurios pamenu tik laiptus ir kaip mama pirko elektrinės spalvos paltą dideliais atvartais. O išeiginių gerų rūbų, pataupę pinigus, važiuodavome į Aprangos bazę. Žinoma, tokiame „amžiuje“ mados ar stiliaus aš nė ir negalėjau stipriau pažinti (pirma klasė), tai tik keli atmintyje išlikę kadrai ar nuogirdos iš mamos pasakojimo. Bet puikiai pamenu, koks didelis daiktas man tuomet atrodė šis katalogas.
Vartydama katalogą ne kartą nusišypsojau, kaip stipriai išreikšta tų laikų mada. Ne pabrėžianti, bet kurianti kūno formas. O ir pačios kūno formos – kaikurios tuometinės manekenės ne tik kad nebūtų manekenės šiais laikais, bet kaikada ir sudvejotų savo galimybėmis įlisti į trumpesnį sijoną. Ir nors vienose detalėse sunkiau pamatyti grožį (iki padangės bikini kelnaitės ar tie čežantys sportiniai kostiumai – kaip?), daug ką galėčiau puikiausiai priderinti ir šiandien. Vertikaliai raudona/balta dryžuota medvilninė suknelė jau sukirpta, o į converse tipo kedus būtinai versiu kaspiną. Noriu taškuotos bliuskutės šalia dryžuoto sijono ir tos gausybės spalvų...

Rūta

Snow Zombies/Sniego zombiai

2011-01-03T16:14:00.000+02:00

Yesterday I went out to take a picture with snow rabbit-zombie (“handmade”), who lives just next to my door. Unfortunately after few shots I got a huge windflaw and rushed back home. It’s not super difficult to take off my coat to make a picture in autumn. But photo shoots with short sleeves or bare legs on snow are not for me. So I still need a plan of “How to makes pictures of my sewing projects when it’s so could outside”. Cause I can’t find a good corner for that at home.

Vakar, norėdama nusifotografuoti su kieme įsikūrusiu sniego triušiu-zombiu, pasiryžau tikram žygiui. Deja, nujudėti pavyko vos pusantro metrų nuo durų, o po trečio kadro, gavus itin stiprų vėjo gūsį, teko sprukti vidun. Nusimesti paltą trumpam galiu...rudenį. Bet nustebinti snieguotoje aplinkoje darytomis aprangos trumpomis rankovytėmis ar nuogomis kojytėmis nuotraukomis - nepavyks. Teks ir toliau sukti galvą, kaip siuvinius demonstruoti „naminėje“ aplinkoje.

Shorts - cutaway Diesel jeans; sweater – VS; shoes – Reserved; tights – Lindex.

Rūta

Pouffe and Pillows/Pufas ir pagalvėlės

2010-12-27T15:22:00.000+02:00

This year my home doesn‘t smell like Christmas: no Christmas tree, no decorations, no ginger cookies... But it‘s already a month since I‘m seriously working to make interior more beautiful for longer time.. A lot of plans and work are yet unfinished, but I can share one detail – a pouffe and pillows in their new outfits.

Šiemet Kalėdine namų puošimo manija neužsikrėčiau - jokių eglučių ar kitokių dekoracijų. Bet jau bene mėnesį rimtai dirbu pertvarkydama namų interjerą „ilagalaikiam pasigražinimui”, t.y. pervilkinėdama baldus ir keisdama visokias smulkmenėlės. Darbų dar likę daug, bet viena detale pasidalinsiu jau dabar – naujai aprengti pufas ir pagalvėlės.

Merry Christmas!/Linksmų švenčių!
Rūta

Old Skills/Seni gabumai

2010-12-21T14:20:00.000+02:00

I rarely wear high heels, although there were times when the only flat shoes I had were sneakers and slippers. Sometimes (don’t laugh) I put heels when going to shopping mall for “keeping my skills”: it’s the easiest walk I can think of!
But I have one quite comfortable pair of boots with approximately 8 cm heel for winter that I have worn almost 10 times this year. Yesterday morning I also decided to put them on. Unfortunately it was snowing heavily all day long, so traffic was totally dead in the evening. I decided it will be faster to get home by walking, not by bus. And it really was, as I bypassed 3 busses of my route, which are going once in 20 minutes! So 3:1 my feet featuring heels won against public transport. I guess I haven’t lost all my skills yet?!
An outfit - just random clothes for shopping mall and stopping to take pictures of new bag. The bag is not for me. I made it from very soft but thick suede leather (from thrifted trousers). And this spring-like fabric for lining was found in a second hand store as well.

Aukštakulnius „besendama” dėviu vis rečiau ir rečiau. Ir dažniausiai tik jei esu tikra, kad neteks daug vaikščioti. Juolab sudėtingai. Kelis kartus (nesijuokite) net buvau apsiavusi į prekybos centrą – su mintimi „įgudžiams palaikyti“. Vaikščiojimo nedaug ir tikrai nesudėtinga – vadinasi tinka! O buvo laikai, kai vieninteliai turimi žemakulniai batai buvo sportbačiai ir tapkės...
Taigi vakar žinote koks buvo oras ir eismas, tad po darbų pavažiavusi (atsiprašau – nuslinkusi) vieną stotelę autobusu, nutariau išlipti ir pėškuoti pati, ir šitaip bepėškuodama aplenkiau net 3 savo maršruto autobusus. Autobusai įprastai važiuoja kas 20 minučių! O mano kojos buvo apautos ilgaauliais 8 cm kulnu. Gal ir ne pats geriausias rytinis sprendimas aprangai, bet juk rezultatu 1:3 įveikiau viešąjį transportą! Tokios pergalės tikrai įkvepia atgaivinti senas draugystes su dabar tik spintą puošiančiais aukštakulniais.
Derinys visiškai belenkoks „joks“: į prekybos centrą, pakeliui išlipant nufotografuoti naują pasiūtą rankinę. Rankinė ne sau, tikiuosi dar šią savaitę ją atiduoti savininkei. Didelė, iš storos ir super minkštos verstos odos (ex kelnės). Rankena supyniau iš juostelių, o pavasarišką pamušalo medžiagą kažkados atradau kuistukuose.

Scarf – knitted by friends mom; skirt – trifted and remade by me; coat – Tesco; tights – Asos; Shoes –Zara, remade by me; handbag – made by me.

Rūta

2 Euro/7 Litai

2010-12-14T15:51:00.000+02:00

Winter came early this year and brought us a lot of cold and snow. So we either have to put our best when thinking "how", or just hide fashion, style and beauty under million layers of warm clothes. Lately I am more into that second option.
I won‘t show you any new sewing project this time, but the coat is a little refashion project. I found it at a thrift store for 2 Euro. To keep that "value", I decided to wash it with washer at home instead of taking to cleaning service. Crazy? Guess what – nothing bad happened! I also had to straiten the coat, hide some sticking threads, and take off fuzz. Sleeves are a bit too short, but oh well.
My boyfriend, who likes to say "something" from time to time, called this outfit “like Santa Claus”.

Anksti užklupusi žiema šalčio ir sniego negaili. Tad tenka arba pasitelkti visą įmanomą išradingumą laužant galvą „kaip“, arba tiesiog madą, stilių ir grožį paslėpti po daugybės šiltų rūbų sluoksniais. Pastaruoju metu labiau draugauju su antruoju variantu.
Rimto naujo siuvinio neparodysiu, bet teko šiek tiek padirbėti su paltuku. Jį suradau kuistukuose už visus 7 litus. Toliau - plovimas ( „vertės“ išlaikymui pagailėjau pinigų valymui ir ką gi – nieko blogo paltui nenutiko!), ardymas, siaurinimas, papildomas „remontas“ apačiai, išlindusių siūlų sukaišiojimas, „nupūkavimas“. Tik rankovės liko trumpokos... et.
O mano vis kąnors linksmo pasakanti antroji pusė šią savaitgalio fotosesiją ir aprangą pakomentavo „kaip Kalėdų senelis“.

Handbag - handmade by me; scarf - knitted by my mom; coat - trifted and remade by me; shoes - Zara remade by me; gloves - Sepalla; hat - Monton
Rūta

Menswear/Vyriški rūbai

2010-11-22T13:33:00.001+02:00

Do you borrow clothes from your second half? Or maybe you look for something in men department on purpose? I never tried that men shirts or t-shirts trend (probably because I never really liked skinny pants or leggings), and “boyfriend” jeans - also not my style. But when it comes to accessories, I know: if I need something simple and solid looking, it‘s worth to visit menswear sections. My only and beloved watch was found among „men watches“, so were almost half of my knitted hats. A few times we had little “battles” at home when "me and he" both wanted to wear the same scarf. Of course I was the one who had to choose something else, as my flowered lace scarves are not an option for him.
This time no sewing project, just photos from picnic with friends when it wasn’t so cold and rainy.

Ar iš savo antrosios pusės skolinatės rūbus? O gal tiesiog sau konors tikslingai ieškote ir perkate vyriškame skyriuje? Aš pati nebuvau pagauta mados aprangoje pritaikyti vyriškus marškinius ar marškinėlius (galbūt dėl to, jog nemėgstu nei „tympų“, nei siaurų kelnių), o ir vadinamieji „boyfriend“ džinsai – ne visai mano stilius. Tačiau kalbant apie aksesuarus, jau gana senai supratau: jei reikia kažko paprasto ir solidaus, į vyrišką skyrių tikrai verta užsukti. Mano vienintelis ir be galo mylimas laikrodis buvo surastas būtent tarp „men“ prekių. Iš ten pat atkeliavo ir bene pusė turimų kepurių. O dėl šalikų namuose keliskart net teko pakonfliktuoti, kai abu panorėdavome rištis tą patį. Žinoma, nusileisti tenka man: jam mano gėlėti ir nėriniuoti juk ne alternatyva...
Šįkart jokių siuvinių, tik kažkada seniau, kai dar nebuvo taip šalta ir drėgna, darytos nuotraukos iš pasibūvimo gamtoje su draugais. Lotoso pozos nepavyko padaryti.

Dress – Calvin Klein Jeans; shoes – Zara; sweater – Promod; jersey blouse - S. Oliver; tights- Lindex, socks – Asos, hats – Asos menswear

Rūta

Gifts/Dovanos

2010-11-17T11:03:00.000+02:00

A lot of people ask how do I find time and patience for sewing, but the real mystery for me is how does some other people find patience for such a neat work like this scarf. It was a birthday gift from my friend and her mom, who crocheted it. Indescribable beauty.
And the green tote bag is my sewing. Green suede leather from thrifted skirt, holders made of thrifted belt, and fabric for lining was also found in a thrift store. The bag is a gift, and I will have to say goodbye for it this weekend.

Pažįstami dažnai nusistebi, iš kur randu tiek laiko ir kantrybės siuvimui. Tačiau iš kur kiti randa tiek kruopštumo šedevrams kaip ši kreminės baltos spalvos skara – neįminta mįslė ir man. Skara – draugės ir jos mamos, kuri ir nunėrė, dovana gimtadienio proga. Nežemiškas grožis.
Rankinukas - jau mano darbas. Žalia versta oda iš kuistukuose rasto sijono, rankenoms perpyniau vieną storą kuistukuose surastą odinį diržą į du plonesnius, pamušalo medžiagą suradau kur gi kur gi - taip pat kuistukuose. Tiesa, rankinę siuvau dovanų, tik „pratestavau“, o savaitgalį jau atsisveikinsiu.

Tote bag - handmade by me; scarf - a gift, crocheted by my friend’s mom; coat - d‘AUVRY; tights - Lindex; boots and skirt - Zara; jersey blouse - Pull&Bear; gloves - Maxima

Rūta

Clutch/Delninukė

2010-11-09T14:11:00.001+02:00

Recently my man joked that he will forbid me to sew black handbags: it‘s impossible to take good pictures of them! Or I will have to find another photographer. But people are asking for black bags, what can I do?
This time – a clutch for a friend. There is one flaw on it – I should have put one more layer of backing on the top part to make it look smoother. In reality it does look smoother than here in pictures, and leather is much more opaque.
It would also be interesting to hear what you think about that lace detail. I got the idea while looking through Dolce & Cabana fall collection, although they never were someone who inspired me. There is big minimalistic bag with detail like that in my future sewing plans.

Visai nesenai mano antroji pusė pajuokavo, jog uždraus siūti juodus rankinukus: jų neįmanoma gražiai perteikti nuotraukose. Arba turėsiu ieškotis kito fotografo... Bet reikia kažkokiu būdų pabaigti įgyvendinti visus juoduosiu prašymus!
Šį kartą – juoda odinė delninukė, siūta ne sau. Labai greitas siuvimas. Rankinė turi nedidelį broką – reikėjo ties susegimo dalimi įdėti dar vieną „pamušalo“ sluoksnį. Tikrovėje toji dalis nėra tokia nelygi kaip nuotraukose dėl šešėlių ir odos blizgumo (kuris vėlgi yra tik nepageidaujamas fotografijos efektas), bet...
Mintis uždėti nėrinuotą detalę kilo bežiūrint šio rudens Dolce & Gabaną kolekciją ir aksesuarus, nors ir tikrai ne jų kūryboje paprastai ieškau „įkvėpimo“. Manau toks ant odos prisiūtas nėrinukas labai šauniai žiūrėtųsi ir didesnėje minimalistinėje rankinėje kaip vienintelis papuošimas. Būtų įdomu išgirsti nuomonę apie šią detalę.

Rūta

Color of the Year/Metų spalva

2010-11-04T14:08:00.001+02:00

Last year I was accompanied by green color. I felt in love with not only dark shade, but also discovered some light bright shades, and “electric” green of course. This spring brought me raspberry color. Summer belonged to pink: from ash rose "pastel“ outfits to bright “neon” pink details. And in autumn I re-discovered rich burgundy. It’s seems that “Color of 2010” title will go to red.
A week ago, after seeing a vision of an incredible dress, I bought a peace of thick burgundy linen fabric. Can’t wait to make it… how to find time for it? And here is another dress with red details, made earlier in autumn. Side zipper, black lace detail at the bottom and few narrow bows. I love how warm that pattern looks.

Praėjusiais metais mane visur lydėjo žalia. Buvau įsimylėjusi ne tik tamsią, bet atradau, jog ir šviesi salotinė turi super dailių atspalvių. O kur dar „elektrinė“ . Šį pavasarį susidraugavau avietine spalva. Vasarą – nuo pelenų rožinės „pastelinių“ derinių iki ryškiai ružavų detalių. O rudenį iš naujo atradau sodrią bordo. 2010-ieji tikrai priklauso ilgą laiką taip nemėgtai raudonai.
Prieš svaitėlę įsigijau ilgą gabalą storos lininės bordo medžiagos, tik žinoma laiko įgyvendinti tą viziją, kurią netikėtai buvau išvydusi prieš miegą, nerandu. O čia – anskčiau rudenį siūta suknelė iš dėvėtų rūbų parduotuvėje surasto nedidelio medvilninio medžiagos gabalo. Užtrauktukas šone, nėriniuota juoda detalė apačioje, keletas raištukų ir itin šiltas rudeniškas raštas.

Handbag and dress – sewed by me; shoes - Bronx; scarf, gloves, tights – Lindex. Photos - by Ana

By the way, when new colors come to my life, old ones don’t go anywhere. I notice how year by year my closet becomes more and more colorful. As I say: there are no bad things and no bad colors, only wrong ways to use them.

Beje, senos meilės niekur neišgaruoja. Sąrašas tik pildosi. O spintos turinys margėja. Negražių ar tarpusavyje nesuderinamų spalvų nėra. Kaip ir daiktų. Tik ne visai teisingi jų panaudojimai.

Rūta

Leather shorts/Odiniai šortai

2010-11-01T09:08:00.000+02:00

Shorts. I wear them quite rarely – not very suitable to work in office, and there are so little of those non-working days. I was looking for nice leather trousers for quite a long time and Boom! - this perfectly soft leather in perfect shade. The rest is just a bit of work with scissors, few stitches and gluing. It’s so easy to make “hidden seem” on leather garments – you don’t need to work on settings of your sewing machine for hours, just use some glue. I think I will try to make some outfits for casual Friday with these shorts. I like them too much to wear only on weekends.

Taigi šortai. Pakankamai retai dėvimas rūbas: į darbą kažkaip nelabai, o nedarbadienių gyvenime mažuma. Ilgai ieškojau tinkamų odinių kelnių ir Bum! – šios tobulai rudos spalvos ir tobulo minkštumo. O toliau tik darbas žirklėmis, pora siūlių ir šiek tiek klijavimo. Odinių rūbų siuvimas tuo ir nerealus: gražioms paslėptoms siūlėms nereikia valandą žaisti su siuvimo mašinos reguliavimais, siūti rankomis ar jau nuo pradžių laužyti galvą, kaip ką gudriau sudėlioti. Tik šiek tiek klijų. Balti marškinėliai, klasikinis švarkas – galbūt galima šortus pritaikyti ir į darbą, bent "casual friday" proga?

Shorts – remade by me; handbag - handmade by me; boots and hat – Zara; jacket – Mexx; sweater – reserved; belt – trifted; scarf – knitted by my mom; socks – Asos; tights – no name

Rūta

Seam and Unseam/Siuvimas ir ardymas

2010-10-18T21:17:00.000+03:00

Once in two or three months I try to go through my closet and threw away all the morally or physically old clothes. And if those morally old ones have only few wrong details, I leave them for a makeover. Unfortunately everybody who sews knows how difficult it is to actually remake those clothes. Even if it takes just a very little of time.
So my wool coat from yesterdays walk needed bigger then little makeover. But after one year of “preparation” I finally changed it. You can see how it looked “before” in my last post: straight, loose fit, with two rows of buttons, two pockets. I had to unseam everything except collar to make it fit, to leave only row of buttons, remove pockets and add additional lining. But now it looks better and it’s really warm! I think I will sew back pockets. Coat needs some pockets.

Kas porą/trejetą mėnesių stengiuosi peržvelgti spintos turinį ir išmesti fiziškai ar morališkai pasenusius rūbus. Bet jei dėl kelių netinkamų detalių mesti lauk dar gaila ar tiesiog matau kažkokį „potencialą“, rūbai paliekami patobulinimui. Manau daugumai bent šiek tiek siuvančių žinoma, kaip būna su tais patobulinimais. Net ir tuo atveju, jei užtektų įdėti vos pusvalanduką darbo, prisiversti jo imtis prireikia daaaaaug laiko. O jei perdaryti reikia iš pagrindų - ...
Vienas tokių buvo šis vilnonis puspaltis. Sėkmingai nešiojau ir netobulą – viensluoksnį, laisvesnį tiesaus kirpimo, 2 sagų eilių, su „uždėtinėmis“ kišenėmis. Praėjusiame įraše jis dar „iki“ stadijoje. Bet po bene metų ruošimosi pagaliau prisiverčiau pasiaurinti, įliemenuot, pašalinti vieną sagų eilę ir įsiūti šiltą pamušalą. Iš esmės teko visą išardyti ir persiūti. O kišenes dar grąžinsiu. Kaip be jų.

Bag – handmade by me; coat – remade by me; shoes – Bronx; belt – very old, remade by me; scarf – borrowed from a friend; gloves – gift.

Rūta

Beautiful labels/Gražios etiketės

2010-10-13T10:12:00.001+03:00

This weekend left me a question: why some people see everything in more positive way than the others? Sometimes it seems that a thing must be perfect to put a label „beautiful“ „tastes good“, „smells good“ etc on it. Why not making lower standards and giving more colors to the world?
So here is my unperfected outfit – I know leather jacket would look better with that dress, but...
No new sewing projects this time, only some old ones - dress, shoes and handbag.

Skanu! Švelnu! Kvepia! Gražu…
Taip - subjektyvūs pojūčiai. Ir visgi savaitgalį po ilgų plepesių moteriškame rate aprangos tema man iškilo klausimas: kodėl vieni gerųjų dalykų mato daug daugiau nei kiti? Nekalbu apie tuos atvejus, kai kažkuo tiesiog nesidomima. Bet taip dažnai ir turintys patirties, žinių, visur ieško tik minusų. Na jeigu jų ir yra - nejaugi etiketei „gražu“ privaloma būti tobulu? Visaip bandžiau dėlioti atsakymą, ir kolkas man norisi kaltinti būtent tą nusistovėjusį stereotipą „tai subjektyvu“. Asmenines karteles reikia turėti, bet kartais vertinant pažvelgti ir šiek tiek plačiau. Bent pasaulis bus...gražesnis.
Savaitgalio derinukas, su kuriuo gyvai jaučiausi „gražiau“, nei kad dabar žvelgdama į nuotraukas. Rudenėjant vėl išsitraukiau primirštą žalią apdriskusią belenkaip ilgai siūtą suknelę. Žinau, jog odinis švarkelis čia būtų tikęs idealiai, bet...
O naujų siuvinių fronte kažko naujo neparodysiu. Kitą kartą.

Dress, bag - handmade by me; remade shoes from Zara; scarf - Lindex; coat - a sample model (for don't remember what brand) that didn't reach mass producton

Rūta

Frostbitten Nose/Nušalusi nosis

2010-10-05T21:40:00.001+03:00

A few pictures from weekend with improved “Big Big“ bag. I attached here a fringe. It was left from the curtain that used for my green skirt. When I look at these pictures, it doesn‘t seem like “such” an interesting detail, but that fringe is attached with buttons and I can easily remove it if I want. I forgot to make pictures of lining…again.
And I shortened my checked „milkmaid“ dress. Well, I will wear it much more this way: more practical, easier to match with something .
...and my frostbitten nose.

Keletas nuotraukų iš greito pasivaikščiojimo savaitgalį ir minėtas „didelės didelės“ rankinės patobulinimas – kutas, likęs nuo užuolaidos, iš kurios siuvau žalią sijoną. Žiūrint į nuotraukas, jis man nebeatrodo taip įdomiai, kaip gyvai. Menka bėda: pritvirtintas „knopkutėmis“ ir norint lengvai nusisega. Pamušalo nuotraukas ir vėl pamiršome padaryti, o šiokiom dienom namo grįžtu kai jau tamsu. Dirbtiniame apšvietime ši rankinė niekaip nesifotografuoja.
Taip pat porąkart panešiojusi nutariau, jog languotą „melžėjos“ suknelę reikia patrumpinti Praktiškiau. Lengviau priderinama. Tiesiog tokią dažniau apsivilksiu. Apačia tankiai apsiūta. Iš toliau to nė nesimato, bet sijonas įgauna daugiau pūstumo /standumo.
..ir nušalusi nosis. Bet nesiskundžiu.

Dress and bag- handmade by me; tights and scarf - Lindex; coat - OYLA; shoes- Zara; gloves - don't remember; belt- trifted

Rūta

Not so Big Bag/Ne tokia didelė rankinė

2010-09-30T11:28:00.000+03:00

People are not considering hat as a necessary thing. Ok, so maybe you are always with car. But yesterday morning I was the only one in the crowded bus who wore a hat - and it was raining plus strong weather and maximum 5 degrees of “warmth”. I recently thought of my friends: even if they have thousands of shoes, coats, bags, scarves etc, there are still maximum 2 hats in their wardrobe. Is it possible to make these two hats work in every outfit?

No, the sun didn’t start to shine; these photos were taken on weekend.
The dress from my fall ideas was improved – I made the neckline rounder. You can see it better in my older post. I really like wearing it when belted.
And brand new bag. It’s just like the one I showed you in my last post, only much smaller. Black leather, flowered lining, two pockets: one in the front, the other in the inside, very firm. I feel I’m getting in love with it.

Kažkodėl kepurė nėra laikoma rimtu rūbu. Bėgant nuo mašinos iki namų durų ausys gal ir nenušals. Bet vakar ryte vykdama į darbą – dulksna, stiprus vėjas ir vargani 5 laipsniai šilumos – vienintelė sausakimšame autobuse dėvėjau kepurę. O tai jau rimta! Net ir labai permasčiusi visas savo pažįstamas: n batų, n paltų, n rankinių, gal net šalikų, o kepurių maximum iki 2 vienetų išspaus. Ar gali jos dvi derėti prie visų rudens ir žiemos „aprangų“? Prisipažinkite, kiek kepurių turite jūs?

Ne ne, saulė už mano lango visdar nešviečia, nuotraukos darytos savaitgalį.
Pataisyta suknelė iš rudens idėjų serijos: suapvalinau apykaklę. Visa kita jau rodytą čia. Sujuosta diržu tikrai smagiai nešiojasi, tik iškirptė giloka. Bet juk galima kažką pasivilkti po apačia.
Ir naujas pasiūtas rankinukas, analogiško modelio praėjusiame įraše rodytam, tik gerokai mažesnis. Juoda oda, kišenėlė priekyje ir viduje, susegamas sagtele, rudeniškai gėlėtas pamušalas, reguliuojamo ilgio rankena per petį, „visas“ paklijuotas ir tvirtos formos. Jau spėjau įsimylėti, bet jei atsirastų norinčių – rašykite daiktuistorijos@gmail.com.

Handbag and dress - handmade by me; coat - OYLA; shoes - reserved; belt - trifted

Rūta

Big Big Bag/Didelė didelė rankinė

2010-09-27T13:05:00.000+03:00

If there are some viruses in the air, I always manage to catch them. This time was not an exception, and first my photographer, then I had to spent some more time in bed. But finally after two weeks of non-posting: quite a lot of photos from Sunday walk. For everybody who will ever visit Lithuania, I strongly recommend to take a walk in Dūkšta cognitive walkway. A place that shows Lithuanian heathenish heritage and beauty of our nature in a still non-commercial way.

I also made a break from sewing clothes for my autumn sketches, and concentrated on making handbags. This time – oversized (pictures don‘t really show how spacious it is), black suede leather (very hard to take pictures of it), quite firm shoulder bag. I forgot to take pictures of the inside – I used quite crazy fabric with peacocks, pepperboxes and teapots for lining. But I will show it some other time after one improvement to make the handbag more interesting.

Ir kodėl susigaudau visus ore sklandančius virusus? Šįmetinė „epidemija“ pirmiausia paguldė fotografą, o tada ir mane. Bet pagaliau, po poros savaičių pertraukos - gausi fotosesija iš sekmadieninio pasivaikščiojimo. Ne po miestą. Rudeniškai sodrios spalvos ir visdar šildanti saulutė: savaitgalį neišlysti į gamtą buvo tiesiog nuodėmė. Jei niekada nesate įveikę Dūkštos pėsčiųjų pažintinio tako - būtinai aplankykite. Be galo graži, tvarkinga, bet dar visai nekomercializuota vieta bent poros valandų pasivaikščiojimui. Tiesa, su aukštakulniais maršruto tikrai neįveiksite!

Rudenininių eskizų įgyvendinimą šiek tiek pristabdžiau ir, pagaliau, vėl ėmiausi rankinių siuvimo. Šįkart - didelis "tašiukas" (nuotraukos net neatspindi jo „talpumo“) iš juodos minkštos ir fotografuotis labai nenorinčios verstos odos, tvirtai paklijuotas ir laikantis „formą“ . Deja, visai užmiršome nufotografuoti rankinės vidų ir jos šiek tiek crazy virtuvinį pamušalą su gaidžiukais, pipirinėmis ir arbatinukais. Bet ruošiuosi „pridėti“ rankinei dar vieną detalę, tad galutinis pristatymas dar ateityje.

Handbag - handmade by me; jeans - Promod; shoes - Bronx; scarf and vest - Pull&Bear; blouse - Montego

Rūta

About Bed Sheets and Uniforms/Apie patalynę ir uniformas

2010-09-14T15:10:00.000+03:00

Each year 1st of September brings a question: „School uniform: is it necessary?“. I have never worn a uniform. I started school shortly after Soviet Union broke, so of course we stopped using that old brown ugly relict, and I finished it just before all the schools brought them back. The school itself didn‘t make big influence on my style, but I was happy having that area of choice. Basically, when I was young, I didn‘t see a lot of places of "free choice". And it‘s important for everyone to feel that freedom at least at somewhere.

But I am not very categorical on this question. I agree that uniform helps to solve problems such as social/financial inequity, lack of attention from parents etc. And it‘s definitely possible to create something from uniform. But still: aren‘t there better ways to achieve these goals? And is it necessary to make it that strict? Maybe preppy style is beautiful to the biggest part of our society, but don’t forget about the others, to whom beauty is that wide diversity itself.

And my newest sewing project – a dress, that was „planned” in my sketch. I was „economizing“ my time, so I used Burda pattern with slice changes. Fabric – thick elastic cotton, originally designed for bed sheets. Oh yes, it‘s a crime to use the most beautiful patterns for interior, and then create outfits from „what‘s left“: black/grey/navy blue only. And I need to stop belting everything.

Rugsėjo pirmoji į diskusijas mano draugų rate įtraukia temą „Mokyklinė uniforma: už ir prieš“. Pati niekada nedėvėjau uniformos. Pirmoji klasė šviežiai pastatytoje mokykloje kątik po nepriklausomybės atgavimo: savaime aišku, sovietinio rudo relikto buvo atsisakyta. O pabaigti spėjau dar iki visuotinai paplintant „kaip vakaruose“ madai. Mokykla menkai prisidėjo prie mano stiliaus formavimo. Tačiau apranga buvo toji dalis, kurioje džiaugiausia teise spręsti ir rinktis pačiai. Juk apskritai tų dienų akimis nemačiau daug tokių „laisvės“ sričių – o bent kurnors ją jausti svarbu.

Bet šiuo klausimu mano pozicija nėra itin kategoriška. Sutinku, jog didžiosios visuomenės dalies atžvilgiu finansinių galimybių, tėvų abejingumo vaiko išvaizdai problemas uniforma apsprendžia. O ir iš tos uniformos norint galima kažką išlaužti. Tačiau, kaip minėjau, jaunam bręstančiam žmogui, dar neišmokusiams atsiskleisti įvairesniais būdais, apranga tikrai yra svarbi saviraiškos priemonė. Ir nors didžiosios visuomenės dalies standartais „gražu“ reiškia tvarkingai panašu, visgi dažnai pamirštama, jog groži taip suvokia ne visi. Tad ar tikrai mokykla yra ta vieta, kurioje reikia tokio griežto aprangos formato – kuo trukdo įvairovė, kad ir nevykusi?

Dar viena naujai pasiūta suknelė – „planinė“ pagal eskizą. Tiesa, siūta šiek tiek pakoregavus seną Burda iškarpą. Nutariau pataupyti laiko. Audinys – medvilninė elastano turinti ex-paklodė. Taip taip, argi ne nuodėmė gražiausius audinius kabinti ant lango ar kloti ant lovų, o visuomenę aprengti iš to, kas liko: juodai/pilkai/tamsiai mėlynai? Įsivariau rimtą kompleksą, jog man netinka neįliemenuoti rūbai, ir juosiu jais viską.Nors kaikada ir būtų gražiau be... Reikia „kovoti“.

Dress and bag - handmade by me; tights H&M; belt trifted; shoes - old, can't remember the brand

Rūta

Style and Fashion/Mada ir stilius

2010-09-10T12:38:00.000+03:00

I‘m one of those, whose first job in the morning during fashion weeks - to explore all the details of new collections. But I'm far from being fashion addict. It’s just curiosity that makes me want to see, what the Bests of that world create, to take a glance of how our society will look in a short time, and to search for new details/solutions that I could use in my style. Knowledge doesn‘t make any harm. So I will never understand that prejudice against all the style innovations. And what does "Fashion" means to you?
And my outfit with new skirt. You can’t find it in sketches of fall ideas, but I knew I will be sewing one more puffed skirt with horizontal lines for this season. Then two weeks ago I found this amazing green curtain, perfect for the skirt, and made everything just in few hours. It felt so great to wear this intense green during a short walk in a dowtown yesterday.

Esu iš tų, kuriems pirmasis rytinis darbas mados savaičių metu – išnagrinėti vakar pristatytų kolekcijų detales. Tačiau tikrai negalėčiau savęs pavadinti mados auka. Smalsumas visada verčia pažiūrėti, ką kuria geriausieji, žvilgtelėti, kuria kryptimi keisis visuomenės veidas,ir, žinoma, paieškoti naujų sprendimų, detalių savam stiliui. Žinojimas niekam nepakenkė. Kritikavau ir kritikuosiu tą dažną išankstinį nusistatymą prieš mados naujoves. O ką jums reiškia žodis „Mada“?
Ir derinukas su nauju sijonu. Nors jo ir nėra tarp mano popieriuje įamžintų rudens idėjų, visgi jau prieš porą mėnesių žinojau: siūsiu dar vieną pūstą pūstą horizontaliai dryžuotą mini. Po ranka netikėtai pasitaikė žalia stora užuolaida ir per kelias valandas gimė šis kelių sluoksnių sijonas. Pasivaikščiojimo po miestą nuotaiką šiltą rudens pavakarę puikiai atspindinti sodri spalva.

Skirt and bag – handmade by me; blouse - Lithunian manufacturer OYLA; shoes and tights – Asos; jacket – Anne Fontaine

Rūta

Shoemaking/Batsiuvystė

2010-09-06T12:51:00.000+03:00

That’s right - I worked on shoes this time. Of course I didn’t make them from A to Z, it was just a "little" refashion project.
Ankle boots are really great shoes, but if you don’t have super long and super skinny legs, they look much better with pants, not dresses. You probably noticed how often I wear pants. So I decided that it’s time to make these beautiful slouchy black boots more wearable.
I took peace of very similar leather, sewed two long “tubes” from them, then removed two buckles from the shoe, narrowed the bootleg, attached those tubes, worked on the width of the bootleg, attached one buckle – and here it is.
I can wear these boots in many different ways: they are long, but I can make them as slouchy as I need. I’m really glad with the result. You must know that magic feeling when you get new perfect shoes.

Taip taip, šįkart darbavausi ties batais. Tiesa, ne visai pasiuvau – „tik“ patobulinau turimus.
Aulinukai gražu, tačiau neturint super lieknų ir super ilgų kojų dailiau atrodo su kelnėmis, o sijonams ir suknelėms akis prašo ilgaaulių. Kadangi (turbūt pastebėjote) super dažnai nešioju visokios kilmės kelnes, pagailo kiekvienąkart pasimatavus savo juodus apdribusius pusilgius batus vėl juos padėti į spintą „Na gal prie kitos suknelės”. O juk ir ilgaaulių naujų reikia.
Taigi parinkau kiek įmanomą panašesnės odos gabalus, susiuvau iš jų „tūbelę”, nuo bato pašalinau porą sagtelių, susiaurinau aulą (jis buvo labai platus), prisiūvau tą tūbelę, dar kiek pasiaurinau viską iki norimo vaizdo, iš naujo pritaisiau sagtelę ir vualia. Batus galima nešioti įvairiai: ar sustumpti iki labiau sudribusiu, ar susikelti kone iki šlaunies vidurio. Kolkas esu labai patenkinta. Na juk žinote tą magišką su niekuo nepalyginamą jausmą, kuomet įsigyji išsvajotus batus?

remade Zara shoes; handmade dress; handmade bag; trifted jacket; floral scarf Lindex; lilac scarf Pull&Bear

Rūta

My Favorite Stories/Mėgstamiausios istorijos

2010-08-30T15:07:00.000+03:00

Exploring someone's outfits and home interior are probably the most interesting „stages“ in getting to know a person. I don‘t believe it‘s possible to distance from expressing yourself thought things, no matter how un-materialistic you would be. Things help to express ourself just like communication, art, creativity etc, we just use different amount of these ways. We still have things and they still will say something about us - at least that we don't care about them. They will tell a story. And I like reading those stories. I like, when there is what to read. Live, vivacious, thorough, cozy stories. That's where MY sence of style comes from.

Here is another strange outfit from handmade things: my beloved skirt, the bag that starts his second season - I think I will wear it a lot this autumn - and crazy blouse from even crazier plastic looking fabric that my mom brought home long time ago. I know that it would look better without jersey blouse underneath, but it was warmer this way. Autumn is coming.

Stiliaus, aprangos, namų interjero nagrinėjimas man yra vienas įdomiausių „etapų“ susipažįstant su žmogumi. Juk daiktai yra saviraiškos priemonė kaip ir bendravimas, kūrimas ir t.t. Ir netikiu, jog galima nuo to atsiriboti, kad ir kokiu nematerialistu ar abejingu besidėtum. Vienaip ar kitaip daiktų turėsi, ir vienaip ar kitaip jie sakys kažką, ar galų gale pasakys, jog kažkas tau nerūpi. It kokiam detektyve įkalčiai, rašantys žmogaus istoriją. Mėgstu skaityti šias istorijas. Mėgstu, kuomet jos būna gyvos, nuotaikingos, išsamios ir jaukios. Čia ir atsiranda MANO stiliaus pojūtis.

Dar vienas toks kažkoks nei šioks nei toks derinys iš savų siuvinių. Sijonas daugkart rodytas, rankinė manau puikiai nešiosis jau antrąjį sezoną. Ir paprasta, bet itin keista bliuskutė iš dar keistesnės lyg guminės medžiagos, kurią kažkados labai seniai atnešė mama. Be trikotažinės palaidinės po apačia gal ir būtų buvę gražiau, bet su ja - šilčiau. Juk rudenėja.

Rūta.

Some Interesting Things about XVIII Century/Kelios XVIII amžiaus įdomybės

2010-08-23T11:24:00.000+03:00

„Like a milkmaid from XVIII century“– my man evaluated my new sewing project on Saturday. With explanation that it‘s a compliment. Well, I wasn‘t exactly seeking for that look, but it‘s ok.

So the dress (checks again): thick elastic cotton, very comfortable and warm, one of my „basic“ ideas for autumn. The design is very simple, so it didn't take me a lot time to sew. I was planning to wear it with brown lace up boots, but I still don‘t have something like that and I‘m not sure if I will buy them. I‘m pretty sure the dress will look good with some other boots that I have. So for now, when it‘s not autumn yet, I tried this crazy idea to wear the dress with a lot of pink. Thanks for Ana, who gave me these shoes!

And one question. As you can see in the sketch, model doesn‘t hold anything in her hands. I didn‘t take any handbag too (although I didn‘t even need it for a walk). What could look good here? I tried all my bags, and none of them looked like „definitely yes“. I can easily imagine wicker basket full of apples or flowers there, but I need something more down-to-earth, casual. Maybe you have some ideas?

„Kaip melžėja iš XVIII amžiaus“ - naujai pasiūtą suknelę šeštadienį įvertino draugas. Su daugybiniais pasiaiškinimais, jog tai buvo komplimentas. Na, aš taikiau ne į XVIII amžiaus stilistiką, bet sueis.

Taigi suknelė (ir vėl langeliai): storos medvilnės su elastanu, viena iš „pagrindinių“ įdėjų rudeniui. Visiškai paprastas modelio, tad pasiūti neprireikė daug laiko. Tiesa, dėvėti ją norėčiau su ilgais suvarstomais rudais batukais, kokių neturiu. Jei įsigyti tokių ir nepavyks, manau ir iš turimų ilgaaulių kasnors tiks. O kolkas, kol dar ne ruduo, kilo šiek tiek crazy idėja priderinti daug rūūūžavos. Dėkui Anai, perleidusiai savo senus batukus!

Ir klausimas. Eskize modelis liko tuščiomis rankomis. Ir aš šįkart rankinės neturėjau (pasivaikščiojimui jos ir neprireikė). Bet kas čia tiktų? Visas turimas išbandžiau, bet tvirto taip nebuvo. Puikiai įsivaizduoju pintą obuolių ar gėlių pilną krepšį, tačiau reiktų kažko žemiškesnio - praktiškesnio. Taigi galbūt jūs turite minčių?

Rūta

Super Bubble / Super burbuliukas

2010-08-18T12:43:00.001+03:00

You just can‘t avoid ironing when sewing clothes. But, to be honest, flattening seams is almost the only time when I‘m using iron. Instead, I found how to stretch and hang clothes when they are still a bit wet to make them look good after drying. And I always shout on my man when he takes clothes out from washing machine in his own way - anyhow. He spends almost an hour of every Sunday ironing his shirts for the week - what a patience! Well, I can‘t avoid ironing shirts too, but instead of this I just don‘t wear them so often. And my eyes „adapted“ to see how natural, not messy clothes are if crumpled. So how about you: do you iron, or do you „adapt“?

My outfit from yesterday with the new skirt I showed in sketches in last post. It‘s very comfortable and very summer-like, but I‘m planning to wear it in autumn too. I did iron it by the way, but it‘s linen, so...

Nedidelis buitinis rūpestis: siūnant rūbus nori nenori susiduri ir su lygintuvu. Bet O! kaip aš nemėgstu šio daikto! Tiesą pasakius, be siūlių lyginimo jo beveik ir nenaudoju. Vietoj to, esu „atkalusi“ technologiją, jog iš skalbyklės ištrauktus drabužius reikia gražiai pratampyti ir tiesiai ant pakabų sudžiaustyti - ir daugumos lyginti nė nereiks! Visada apšaukiu antrąją pusę, jei jis ištraukia ir padžiauna rūbus savo įprastine tvarka - belekaip. Ir šiek tiek su pavydu žiūriu, kaip bent valandą sekmadienio vakaro skiria marškinių lyginimui. Na ir kantrybė! Nelyginti marškinių turbūt neišeitų ir man, bet ir čia prisitaikiau – tiesiog jų beveik ir nenešioju. Akis įprato pasiglamžyme įžvelgti ne netvarką, o natūralumą. O jūs: lyginate ar „adaptuojatės“ ?

Vakar dienos derinyje - eskize jau rodytas paprastas pūstas burbulinis sijonas su kišenėmis – vienas naujesnių siuvinių. Super patogus ir labai vasariškas, bet ruošiuosi pritaikyti ir rudenį. Kai jau norėsis spalvų. Beje - lygintas! Bet visgi linas...

Rūta

Ideas for Fall/Rudens idėjos

2010-08-16T11:38:00.001+03:00

I couldn‘t take pictures of my new sewings or outfits this weekend as my photographer got a bit sick. But I will show few quick ideas for autumn in sketches - some of those clothes I have already made.

Karštis pakirto mano fotografą, tad gyvai naujų derinių ir/ar siuvinų šįkart dar neparodysiu. Bet greituose papaišymuose - rudens idėjos „kas kur ir kaip“, arba tai, ką šiuo metu siūnu.

No. 1 White/blue checked dress is already finished. I used thick stretch cotton fabric. It‘s really warm.

No.2 You have already seen that dress in last post.

No.3 It‘s just a raw idea for now as I can‘t decide on fabrics.

No.4 I already made the pattern and will be sewing it this week.

No.5 The skirt is already finished. I‘m not sure if I have enough of black flowered fabric for the jacket, maybe I will have to play with lengths here.

No.6 It‘s in my nearest plans as I have both fabric and pattern for it.

No.7 I just finished the shirts, but still can‘t decide on fabric for shorts.

Nr.1 Languota mėlyna/balta suknelė jau pasiūta iš storos elastingos medvilninės medžiagos. Itin šilta, tad laukia rudens.

Nr.2 Matėte praėjusiame įraše.

Nr.3 Dar tik mintyse. Spalvas įgaus, kai tik sugalvosiu, kokius audinius pasirinkti.

Nr.4 Suknelę vakar sukirpau ir siūsiu šią savaitę.

Nr.5 Sijonas pasiūtas. Lininis. Švarkeliui/striukei gali nepakakti turimo juodo smulkiai gėlėto audinio. Žaisiu su ilgiais.

Nr.6 Audinys parinktas, idėja pilnai subrandinta – artimiausiuose planuose.

Nr.7 Marškinėliai taip pat baigti. Vis neapsisprendžiu dėl audinio šortams.

Rūta

All and Nothing/ Viskas ir niekas

2010-08-09T12:50:00.000+03:00

I brought home quite a lot of new fabrics on Friday and tried to make something from them all this weekend. As usual, this ended up with a lot of unfinished sewing projects.

And I totally lost mood for dressing. I‘m so tired of that hot weather and of looking how to make an outfit from one or two garments. It‘s just not for me! I know I talk about it in almost every post, but I want to wear sweaters, tights, sock, scarves, hats etc. so much!

Yesterday I just jumped into one of my new unfinished dresses. It‘s my own design. The dress needs to be improved a bit, but I still can‘t decide how. Maybe changing shape of neckline or adding some details there and belting will help.

Penktadienį Humanoje užsipirkau naujų medžiagų. Visada laukiu jų išpardavimų, ir tada knisu, knisu, perku... Deja, tas neįveikiamas noras iš visų padaryti po kažką baigėsi didele pradėtų, bet nebaigtų siuvinių krūva.

O ir šiaip nuotaika rengtis kažkur dingo. Pavargau nuo karščių. Pavargau bandyti kažką išspausti iš vieno ar dviejų rūbų. Jau nekart apie tai bumbėjau, bet noriu dėvėti megztinius, liemenes šalikus, kojnes, pėdkelnes ir kepures. Minimalizmas kiekybėje ir kokybėje ne man.

Taigi vakar nieko ir nespaudžiau. Vakariniam pasivaikščiojimui tiesiog užsimečiau patogią savos kūrybos suknelę. Tiesa, ji dar tobulintina. Kažko trūksta ties apykakle. O šventas žinojimas kas man tinka, ir kas nelabai vėl kužda: „Teks veržti liemenį“.

Rūta

Little Improvements/ Nedideli pataisymai

2010-08-05T13:37:00.000+03:00

Do you have a lot of clothes that you have never worn? I think I’m quite a clever shopper as I rarely buy things after first impression, I don’t spent money on small goods just because they are cheap, I buy expensive purchases only after good consideration and “research”, I wait for sales to buy basic clothes and don‘t buy pretty anything else then. But I still have that „never worn“ section in my closet. The problem occurs when I see something new and really beautiful in fashion. I need to try those things myself, but I’m not a model and not everything looks good on my body. Sometimes that understanding comes too late.

It would be so great to manage any kind of outfit!

The only good thing there: it’s always possible to remake things. That’s how I came to my yesterday’s outfit. My skirt was made from a shirt-dress you have seen here. Pleated waist, zipper in the back, just like this one. And my blouse was a scarf some time ago. But I thought that fabric was too beautiful for the scarf, so I “improved” that problem. Fully handmade outfit for today as handbag is also made by me.

Kiek naujų nenešiotų rūbų turite savo spintoje? Save laikau gana protinga pirkėja. Susilaikau nuo smulkmenų pirkimo, brangius pirkinius įsigyju tik gerai apgalvojusi ir ištyrinėjusi visas pasirinkimo galimybes, išpardavimams atidedu ir per juos įsigyju praktiškai tik „basic“ rūbus. Tačiau visgi turiu tą beveik naujų nenešiotų rūbų skyrelį. Bėda ta, jog į mados rinką įžengus naujovėms man knieti jas išbandyti. Ne viską – „tik“ tą dalį, kuri man graži. Susižaviu, vargais negalais surandu, derinu derinu ir suprantu, jog na nesu manekene ir ne viskas mano figūrai tinka.

Kaip būtų smagu, jei tiktų viskas!!

Visa laimė, jog daugumą daiktų galima perdaryti. Vakar dienos derinukas – būtent toks atvejis. Kažkada jau rodyti marškinėliai-suknelė per valandėlę virto klostuotu sijonu. Visiškai analogišku šiam, tik su kišenėmis. Palaidinė kažkada buvo šalikas. Gražus, geras. Tinkantis. Bet nutariau, jog palaidinė bus dar gražesnė. Ir mano siūta rankinė. Visas komplektas „nuosavų“ siuvinių.

Rūta

A Day with a Smile/Diena su šypsena

2010-07-30T12:52:00.000+03:00

A lot of people think that my interest in F-1 racing is at least strange. But it makes me smile today from early morning. Just in a few hours after the job I‘m leaving to Hungary, Budapest to put a big tick in my „Must do in this life“ list. Well, I‘m not going for the tick, but to take happiness that strange and a bit stupid things can sometimes give.

My sewing projects don’t go that well these days. Although I started making a new handbag on Monday – hope to finish it next week. And I still can‘t find mood or ideas how to wear clothes I made but I haven‘t showed you yet. So again just a casual outfit from yesterday. I‘m so happy the weather isn‘t that hot anymore and I can put on some knitwear. I love big cozy sweaters so much that even little rain doesn’t look bad. I feel I‘m already waiting for autumn. That shoulder bag was made a few years ago, it‘s actually first one of that model. I‘ve been wearing this dress for thousand years already. It‘s so funny to remember how +/- 4 years ago people were looking at it with „Isn‘t it a t-shirt?“, „Haven‘t your forget your pants?“. Does that look like a t-shirt to you?

Daug kam iš pažįstamų mano domėjimasis F-1 lenktynėms atrodo kvailas, na mažiausiai keistas. O man šiandien nuo pat ryto norisi šypsotis. Vos už kelių valandų , baigusi darbą, išvažiuosiu į Vengriją, Budapeštą, savo gyvenimo „privalau padaryti“ sąraše uždėti dideli pliusiuką. Na, ne tik dėl pliusiuko važiuoju! Keisti ir kvaili dalykai kartais yra labai smagūs!

Su siuvimu draugauti sekasi sunkiau – tradiciškai vis trūksta laiko. Tiesa, dar pirmadienį pradėjau siūti naują rankinę. Tikėkimės, jog kitą užbaigsiu. Senesniems nerodytiems siuviniams vis kažkas netinka: orai, nuotaikos ar tiesiog idėjos, kaip suderinti. Taigi ir vėl „tik“ derinukas iš vakarykščio pasilakstymo mieste tvarkant įvairius reikalus. Džiaugiuosi šiek tiek atvėsusiu oru ir galimybe užsidėti megztinį. Dievinu megztinius! Net lietus visai maloniai nuteikia, ir artėjantis ruduo – visai jo laukiu. Rankinukas iš mano siuvinių kolekcijos, bene pusę metų nenešiotas, net susilamdęs. Kai atsiranda naujų, senesnieji kažkaip nukeliauja giliau į spintą. O kaikada veltui! Na ir suknelė, kurią turiu jau n metų ir kurios dėvėjimo pradžioje ypač dažnai sulaukiau daug kritikos „Kas čia per maikė?“, „Kur kelnės?“ ar „Na gaaal nebent vasarai...“. Tai argi jums tai panašu į maikę?

Rūta

Get Your Skates On/Maunamės riedučius!

2010-07-23T13:03:00.000+03:00

I love old photos. My second half can‘t understand why do I need to watch photo albums every time I visit my grandmother... again and again! But I always find something different in them. Sometimes I notice how people are changing by year, “trace” their moods, or try to imagine events that are captured, or explore furniture, home stuff and, of course, clothes – my industrial disease. Those black and white or washed out color photos are not made precisely after thousands of shot till you get that perfect angles - and that’s what makes them alive! Maybe after half of age our children will see something similar in today’s photography, but it’s still too hard to imagine that to me.

And traditionally - few photos from evening walk. An outfit with puffed linen skirt I made in winter, my very old t-shirts that was “improved” with scissors, leather belt that I found in flea market this weekend and handmade (by me) shoulder bag.

Mėgstu žiūrinėti senas nuotraukas. Draugas kartais net stebisi, jog nuvažavusi aplankyti močiutės ir vėl išsitraukiu fotoalbumus „Juk nesenai jas žiūrėjai! Ir vėl?“. O aš nuotraukose vis atrandu kažką naujo: kartais stebiu žmones ir kaip jie keičiasi, kartais seku nuotaikas, bandau įsivaizduoti įamžintus įvykius, šventes, kartais tyrinėju daiktus, buitį, ir, žinoma, aprangą – progfesinė liga. Nespalvotos ar nublukintų spalvų nuotraukos, skrupulingai nesudėliotos, ne pyškintos kol gausi idealų kadrą – su nedidele erdve fantazijai. Gyvos. Gal mūsų vaikai po pusamžio kompiuterio ekrane ir šių dienų tūkstantiniuose tobulų spalvų kadruose įžvelgs kažką daugiau, bet kolkas man dar sunku tą įsivaizduoti.

Tradiciškai kelios nuotraukos. Paprastas derinys pasivaikščiojimui su dar žiemą siūtu pūstu lininiu sijonu ir vakar „apkarpyta“ sena sena maikute. Savaitgalį sendaikčių turguje atkapstytas paprastas odinis diržas. Ir mano siūta tamsiai ruda odinė rankinė. Keista ta spalva oranžinė.

Rūta

FAQ/Klausimai ir atsakymai

2010-07-21T13:05:00.026+03:00

Hi / Sveiki,

I have to apologize my international readers, but I won’t translate today's post into English. I collected a bunch of questions that need more thorough answers, and that‘s what I will be doing.
Taigi, prispaudus „reikalui“, bandau atsakyti į senesnius išsamesnio atsakymo reiklaujančius užklausimus ar tiesiog dažnai užduodamus klausimus.

Tai iš kur gi aš gaunu tos odos?
Atraižų iš odos siūvimu užsiimančių įmonių „suveikia“ mama. Bet didysis šaltinis - dėvėtų rūbų parduotuvės. Tiesiog ieškau odinių rūbų ir iš jų išsikarpau panaudojimui tinkamus odos gabalus. Už porą litų galima surasti didžiausių striukių ar XXL dydžio kelnių, iš kurių kuo puikiausiai išeis didelės rankinės. Iš tokios odos, beje, pasiuvamos net įdomesnės, „gyviau“ atrodančios rankinės. Tikrai nereikia baidytis nedidelių pratrynimų, susilamdymų. Rankenoms pritaikau tose pačiose dėvėtų rūbų parduotuvėse rastus diržus, nors vis dažniau ir jas darau – siūnu, pinu, klijuoju - pati.

Šarūnei bei Editai pažadėjau parodyti pusseserės vestuvėms siūtą ir North Summer/Šiaurės vasara įraše rodytą suknelę „originaliame vestuviniame variante“.

Porą kartų apjuostas dirželis per liemenį, juodi klasikiniai bateliai, kuklūs papuošalai. Suknelės pavyko visai neblogai - pakankamai paprastos, lengvos. Tik su medžiaga šiek tiek prašovėme: ji lengvai lamdėsi, o buvo karšta diena. Mano kaltė. Ir deja deja likus kelioms savaitėms pasikeitė viena pamergė, tad toji suknelė šiek tiek „braškėjo“.

Ne kartą buvau užklausta dėl iškarpų.
Iškarpas darausi pati. Jokių mokslų. Turbūt po truputį ateina „erdvinis“ suvokimas kaip kas turėtų persikelti į tą audinį. Mirattes žadėjau pasidalinti negausiomis iškarpų nuorodomis iš interneto. Bijau, jog daugumai jos ir taip žinomos. Bet galbūt kažkam ir pravers. Tiesa, viskas anglų kalba.

* Šiek tiek nemokamų iškarpų - paprastų, bet tikrai ne prastų - yra Burda puslapyje. Norint atsisiūsti, reikia tiesiog užsiregistruoti.

* Showstudio puslapis kartais pasiūlo įdomių garsių dizainerių senų kolekcijų modelių. Mano išsaugotos nuorodos (sistemingai iškarpų surasti ten nepavyks): Alexander Mcqueem, Junya Watanabe, John Galiano, Yohji Yamamaoto, Maison Martin Margeila, Gareth Pugh, Anthony Price

* Modern sewing patterns – gal ir "atgyvenusios", bet juk visų tų nebemadingų raukinių galima tiesiog neprisiūti!

* Puiki instrukcija kaip pasisiūti cozy iš Megan Nielsen tinklaraščio.

* Instrukcija dailiam burbuliniam sijonui (ir pati nekart esu siuvusi kažką panašaus) iš Deep In Vogue

* Įvairių instrukcijų galima rasti craftstylish puslapyje, pvz paprasta suknelė.

Makiažas - prašymas pasidalinti savo makiažo „paslaptimis“.
O paslapties nėra. Iš esmės kosmetikos naudoju nedaug ir tai, ką išvardinsiu, naudoju anaiptol ne kiekvieną dieną. Kiekvieną dieną naudoju tik Clarins makiažo bazę, kuri jokios spalvos neduoda, bet palygina veido poras. Kurnors eidama, antakius ryškinu Lancome rudu pieštuku, akis – rudu tušu. Šiuo metu Artdeco „All in one", bet to pačio pačiausio dar ieškau. Vasarą veidui naudoju birią Clinique pudrą Nr. 3 (tikrai šviesi). Žiemą naudoju Oriflame Urban Shields skystą pudrą, numerio nepasakysiu. Jei reikia, paakius ar raudonius maskuoju Artdeco maskuojačiu žaliu pieštuku. Lūpoms tik vazelinas. Tvirtai prilipusio lūpdažio vėlgi neturiu. Kartais dieną akis paryškinu Isadora rudų šešėlių palete, vakarui – renkuosi kažką iš šios turimos Armani 2 aukštų pilkų-rudų-auksinių-rausvų spalvų paletės. Tai ir viskas.

Rūta

The Heavens Opened / Dangūs griūna

2010-07-19T15:37:00.000+03:00

Probably every city has their “own” taggers. Only recently I started paying more attention to graffiti, especially tags in my city. When I see a name written on a wall, my eyes insensibly start looking if someone else hasn't left his name near too. And I always try to imagine what those people - taggers - are like. To me tag‘s or even graffiti itself isn‘t a beautiful thing. But the commitment to that work and the idea how such a simple and stupid thing - putting your name without telling and asking more everywhere where you can - becomes a strong purpose of one's life (maybe even stronger then our usual “right” goals are!) - it really has some charm.

I didn’t have chance to explore graffiti yesterday as it started raining just after we came to the Old town for a traditional sunday walk. I made a few new things last week, but they are more suited for autumn, so this time just a casual outfit with clothes I bought or got some time ago. Sorry for lack of quality in photos, it was already too dark for my camera.

Pastaruoju metu vaikščiodama po senamiestį vis dažniau dėmesį atkreipiu į grafiti. Ir net ne į„gražesniuosius“ priešinius, o tiesiog tag‘us - tuos iki gyvo kaulo vilniečiams įgrisusius Cabri, Sput, Solomon ir t.t.. Visada pamačiusi vieną tag‘ą akimis ieškau, ar šalia nėra kito. Visada bandau įsivaizduoti, kokie žmonės gali užsiimti šia veikla su tokiu atsidavimu. Ir kaip toks paprastas ir galbūt absoliučiai kvailas dalykas, kurio beveik niekas nesupras, gali gyvenime „varyti“. Kai tuo tarpu aplinkui keliami sudėtingiausi rimčiausi - teisingi - tikslai. Bet ar tikrai prasmingesni?

Na o vakar vakare tag‘ų patyrinėti nepavyko: vos išsitraukėme fotoaparatą, užslinko debesis, užtemo dangus ir teko bėgti ieškoti pastogės. Praėjusią savaitę pasiūti daiktai (sijonas ir „beveik“ suknelė) laukia rudeniškesnio oro, tad šįkar tiesiog greitai prietemoje užfiksuotas (atleiskite už nuotraukų kokybę) lengvas kasdieninis „pirktinių“ rūbų derinukas.

Rūta

Two and a Half Hours / Dvi su puse valandos

2010-07-12T13:22:00.000+03:00

Yesterday after dinner, while watching start of Formula-1 racing, I felt I need some more activities „for my hands“: it‘s so hard to keep concentrated on races when all of your favorites look worse then ever. So I took this thick cotton curtain that I found in second hand store for few cents, and started sewing. First I made pleats for the skirt. Then I inserted zipper at the back. Then styled top part and finished hems and here it is! A problem „what to wear this evening“ was solved just in two and a half hours!

It‘s a pity my orange team didn‘t win that evening. But oh well, I would only dream about reaching the final and wining so much matches a month ago. They just left some place for improvement.

Vakar per lygiai dvi su puse valandos nuo nulio pasiūvau suknelę. Papietavusi ir pažiūrėjusi F-1 startą nutariau, jog rankoms trūksta veiklos: juk taip sunku sutelkti dėmesį į ekraną, kai visi mylimiausieji važiuoja tiesiog katastrofiškai...Taigi iš spintos ištraukiau per „viskas po du litus“ Humanoje atkapstytą gėlėtą storos medvilnės užuolaidos gabalą ir prisėdau prie siuvimo mašinos. Susidaigsčiau sijono klostes, gale įsiuvau užtrauktuką, pamodeliavau viršų, sutvarkiau kraštus ir vualia! Amžinoji problema „neturiu ką apsirengti vakarui“ buvo išspręsta.

Ech, deja, vakare oranžiniai nelaimėjo. Kita vertus, čempionato pradžioje tikrai nebūčiau patikėjusi, jog olandai pasieks finalą, pakeliui suteikdami tiek daug pergalės džiaugsmų. Tiesiog liko vietos tobulėjimui!

Rūta

Krówka

2010-07-07T22:27:00.000+03:00

Sandy Beaches in Sopot and Gdansk, impressive Malbork castle and cathedral of Frombork, deep impression from Stutthorf concentration camp, cheap but delicious food, insane queues at shower, sleepless nights in tent and evenings spent running from one scene to another: Who the hell can make schedule where The Hives and Kings of Convenience or Klaxons and Massive Attack play at the same time? Music and traveling are my two big passions, and it was so good to have both of them on my very short 6 days summer break.

I won’t share photos from Heineken Open'er fest and traveling in Poland as I don’t feel “representative” there. But here are few photos from today. Clothes are shop-bought, and handbag is my newest sewing project. Small, made from peaces of very interestingly shaded brown leather. I think it will be cool for summer.

Sopoto ir Gdansko smėlėti paplūdimiai , įspūdinga Malborko pilis ir Frombork‘o katedra, be galo gilų įspūdį palikusi Štuthorfo koncentracijos stovykla, pigus, skanus ir gausus maistas, eilės prie dušų, nuo rasos perdrėkusi palapinė, bemiegės naktys ir vakarai lakstant nuo vienos scenos į kitą: kas po perkūnais gali sudėlioti programą taip, jog The Hives kirstųsi su Kings of Convenience, o Klaxons su Massive Attack ? Antradienio naktį grįžusi namo kritau į lovą, pirmąkart per 6 dienas pajusdama susikaupusį nuovargį. Ir nusišypsojau prisiminusi, kaip praėjusiais metais į darbą lauktuvių nunešusi „Karvučių“ likau nesuprasta. Kas gi atostogas praleidžia...Lenkijoje?

Nuotraukomis iš Heineken Open‘er festivalio ir deriniais dėl savo „nereprezentatyvumo“ gal visgi nesidalinsiu. Tikš šiandieninis derinukas pasivaikščiojimui po miestą ir paslankiojimui po parduotuves. Pirktiniai rūbai ir šviežiai pasiūtas rankinukas iš įdomiai sendintos odos gabaliukų. Manau šauniai nešiosis vasarą.

Rūta

North Summer/Šiaurės vasara

2010-06-29T13:11:00.000+03:00

Most friends are happy that hotter weather finally came to our country. But I don‘t like when temperature rises above 20 °C. No, my feet are still cold and I‘m still wearing sweaters. But I just love wearing a lot of clothes and I like when I can control how to feel by this . I’m always joking that the most perfect place to spend summer is Alaska.

An outfit from yesterday with ex- bridesmaid dress that I wore to my cousins wedding. I made four of these and they were styled differently then - not better to be honest. I couldn‘t make myself to take of the scarf to show more of the dress as the park was full of mosquitoes. And please don‘t judge me for the dress being so creased after whole day.

Aplinkiniai džiūgauja pagaliau sulaukę „karščių“. O man geri orai pasibaigia termometro stulpeliui pakilus vos vos aukščiau 20-os padalos. Ir anaiptol ne todėl, jog kažkaip kitaip jausčiau šilumą - kojos visdar nuolatos šala, ir visada sėdžiu apsigaubusi šaliku. Tik, priešingai nei daugumai, man tuo šaliku ir patinka būti apsigaubusiai, patinka pačiai rūbų pagalba „reguliuoti“, ar jausiuos vėsiau, ar šilčiau: tiesiog patinka dėvėti rūbus! Visada juokauju, jog geriausia vieta praleisti vasarai – Aliaska.

Vakar dienos derinys ir nuotraukos iš trumpo pasivaikščiojimo. Šaliko nusiimti neprisiverčiau – puolė uodai. Suknelė – viena iš tų minėtų siūtų keturių pamergių suknelių puseserės vestuvėms. Maniškė. Žinoma, per vestuves buvo derinta visai kitaip nei vakar. Su šiek tiek „deja“. Neteiskite, jog suknelė per dieną taip susiglamžė!

Rūta

Green Clouds/Žali debesėliai

2010-06-22T12:45:00.001+03:00

I didn‘t have my traditional walk in the city this weekend. I spent it riding a bicycle, picking berries and mushrooms and then cooking "masterpieces“ from them. Sometimes it‘s so strange to hear from friends who come to my village place that they can‘t ride a bike or swim, don‘t know how to cast a line or take a fish from the hook, have never collected mushrooms, berries or wild flowers, climbed trees, are afraid of frogs and snails and so on so on. I was born and grew up in a big city, but I'm so far from being a real „kid from the block“. Deep inside it‘s even hard to understand how can someone not know and not need these things just as I do.

So there are no outfits from weekend, only an office look from yesterday. It was heavily raining all the day and we took a couple of quick shots when going to car in a parking lot. No quality. No new sewing project this time. But a bit renewed haircut and my absolutely favorite dress that I own – green.

Savaitgalio pasivaikščiojimui po miestą ir vėl pritrūko laiko. Važinėjausi dviračiu, rinkau žemuoges, grybus ir vėliau kūriau kulinarinius „šedevrus“. Kartais keista iš į savo sodybą pasikviestų draugų išgirsti, jog daug kas nemoka važiuoti dviračiu ar plaukti, nežino kaip užmesti meškerę ar nukabinti žuvį nuo kabliuko, niekada nėra rinkę grybų ar uogų, skinę lauko gėlių, laipioję po medžius, bijo varlių ir sraigių ir t.t. Nors esu gimusi ir augusi didmiestyje, esu taip toli nuo to tikrojo asfalto vaiko, jog gilumoje man net sunkiai suvokiama „kaip taip?“. Juk , rodos, visa tai įgimta ir yra tarsi oras, kurio bent retkarčiais neįkvėpusi negalėčiau gyventi.

Savaitgalio nuotraukų ir derinių nėra. Tikėjausi bent vakar vakare stabtelėti nufotografuoti savo darbinę aprangą. Deja deja lietus jau kelinta diena pliaupia, ir prigriebėme tik porą greitų kadrų pakeliui į mašiną stovėjimo aikštelėje...kol neatlėkė aupsauginis. Kokybė nespindi. O ir siuvinių jokių naujų – bet šiek tiek atnaujinta šukuosena ir mano akiai bei širdžiai pati gražiausia mano turima suknelė - žalia....

Rūta

Little Mysterious Things/Maži paslaptingi dalykai

2010-06-17T10:52:00.000+03:00

It‘s soooo difficult to listen to all that pessimism in the air, blaming everyone except ourselves for all failures. People used to require from the world more then they give back. And giving before you take is even more „mysterious“ thing. We create our world ourselves, nobody else! And maybe there are some rare times when we need a little help from the lucky stars, but most times we just lack of desire, determination, harder work, faith, devotion etc.

Here is my office look from yesterday. The dress is a gift from my mom. And the handbag was made last week from dark brown leather (by me). My new favorite bag.

Negaliu klausytis aplinkui sklandančio pesimizmo ir „varymo“ ant visų – tik ne ant pačio savęs. Aukštų reikalavimų aplinkai be pastangų kurti pačiam. Be bent šiek tiek didesnio savanoriško indėlio nei minimaliai reikalaujama. Kaip naivu manyti, jog kažkam geram ypatingam gimti to pakaks! Gyvename taip, kaip susikuriame. Gal retais atvejais ir pritrūksta „žvaigždės“, bet dažniau pritrūksta noro, ryžtingumo, darbo, tikėjimo, atsidavimo.

Kelios nuotraukos su „darbine“ apranga. Sloga traukiasi – malonu vėl mėgautis gaiviu grynu oru. Suknelė pirkta, rankinę - tamsiai rudą odinę - pasiūvau praėjusią savaitę. Naujausia mylimiausia.

Rūta

Orange Fewer/Oranžinė karštinė

2010-06-15T10:41:00.000+03:00

It looks like all my friends were born in summer - there‘s a birthday party every weekend. Which is quite complicated, considering that I caught a cold from air conditioners at my work, and can‘t get rid of it for 2 weeks already. I’ll try to get back to my usual blogging tempo as soon as I get better.

In any case, I‘ve just finished 3rd bag in 3 weeks. You have seen one last week. Hope to show other two soon. And I found these two incredible fabrics and already started thinking of sewing projects for autumn.

I also can‘t wait for short holidays and trip to Heineken Opener music festival. So happy Football World Cup have started! My country is not „big“ in this sport, but I‘m a fan of Holland National Team. I should make an orange dress if they win =)

So that‘s what my summer is like.

Įvairūs nuotykiai, lūkesčiai ir rūpesčiai atlydėjo mano šįmetinę vasarą

Rodos visų draugų tėvai prieš 25 metus veltui laiko nešvaistė, tad dabar tenka skinti tuos rudeninius vaisius - gimtadienius! Ne, tikrai nesiskundžiu, o tik džiaugiuosi kad jūs visi esate tokie nusotabūs!
Trečią iš eilės savaitę iškepu po naują rankinę. Vieną jau parodžiau praeitame įrašę, tikiuosi greitai pristatyti ir kitas.
Futbolas. Žiūrite? Europos ir Pasaulio čempionatai man visada buvo šventas reikalas. Laikau kumščius už savo favoritus Olandus. Gal net kokią oranžinę suknelę pagaliau laikas pasiūti? Ech, vargu ar spėsiu.
Pliusiukai vasaros planų kalendoriuje dėliojami sėkmingai; Laukiu nesulaukiu trumpų atostogų ir jau tradicija tampančios kelionės į Heineken Opener muzikos festivalį. Ir svajoju apie kažką dar įspūdingesnio per „ilgąsias“ atostogas rudenį.
Užuolaidos – pačios smagiausios medžiagos. Prieš kelias savaites dėvėtų rūbų parduotuvėse nukoviau šias dvi medvilnines viena už kitą smagesnes. Galvoje jau sukasi idėjos „rudeninei“ kolekcijai

Jau porą savaičių nesėkmingai bandau išsigydyti nuo kondicionierių darbe pasigautą slogą ir visus kitus ją lydinčius „privalumus“. Ar gali būti kasnors blogiau, nei sirgti vasarą? Technologijos ne visada lydi į geresnį rytojų.
Taip taip, kaip turbūt ir dauguma blogerių, internetiniam pasauliui vasarą skiriu mažiau laiko. Rašyti paskubomis ar dėti belenkokių nuotraukų nesinori. Bet bent minimalią kokybės ir dažnumo kartelę pažadu grąžinti kai tik sveikata leis!

Rūta

Old Jeans, New Bag / Seni džinsai, nauja rankinė

2010-06-07T12:45:00.001+03:00

How many pairs of jeans do you have? I counted 5 in my closet. I know it would be too little for most women, but for me it‘s more than enough. I wear jeans only to the countryside, and there‘s only one pair I match up on other occasions. The funniest thing is that always when I put them on, my man stairs with horror in his eyes: „don‘t say you will be wearing these?! “. He hates wide jeans, while it‘s my favorite model of trousers.

So yesterday I wore these jeans with – finally – a new handbag that I made! It’s big and simple, made from very soft a bit scratched leather. I’m not sure if I need it, but it was just fun sewing it.

Kiek porų džinsų turite? Savo spintoje suskaičiavau penkias. Man - „net“, o daugumai, matyt, tai būtų skurdus skaičius. Džinsus dėviu nebent keliaudama į gamtą (visgi uodui tai sunkiausiai perkandama medžiaga), ir tik vienus pritaikau ir kitur. Juokingiausia, jog tomis retomis progomis mano antroji pusė žiūri pakraupusiomis akimis: „..tik nesakyk, kad šituos dėsies?!“. Jam platūs džinsai yra baisiau negu baisu, o man tai pats dailiausias kelnių modelis.

Taigi vakarykštis derinys ne su sijonu, ir – pagaliau, pagaliau – naujai pasiūtu rankinuku! Didelis ir visiškai paprastas, minkštos šiek tiek "brokuotos" apraižytos odos. Net nežinau ar man tokio reikėjo: tiesiog siuvau savo malonumui.

Rūta

What Becomes a Standard/Naujieji standartai

2010-05-31T13:42:00.001+03:00

Collecting your dog's faeces is ugly, by refusing alcohol you may offend master of the house, and asking if you can smoke here isn‘t necessary – if someone doesn‘t like that, he can step aside! So many bad habits have become standards to our society. And summer brings one more: “Are you so pale because it’s hard to tan or because of some illnesses?”. I have an average skin color for where I live.

A few photos with my handmade dress - you have already seen it. I have finished quite a lot of sewing projects in past weeks, but still looking how to mix those clothes into my outfits. I promise to work harder on it and start showing them soon.

Kodėl tiek daug iš pagrindų blogų dalykų visuomenėje laikoma norma? Surinkti savo šuns išmatas mat yra bjauru, atsisakydamas alkoholio negerbi šeimininkų, o užsirūkydamas retas atsiklausia šalimais esančių. Kam – pasitrauks. Ir štai kartu su vasara ir vėl sulaukiu visiškai nekalto nusistebėjimo: „O tu visai neįdegi, ar gal negalima degintis, kad tokia balta..?“

Savaitgalį vaikštinėdama ežero pakrante (oras nors ir saulėtas, visgi dar norėjosi apsigaubti megztuku) negalėjau atsistebėti besideginančių žmonių „ryžtingumu“: oda net pašiurpusi, bet dirba. Juk gal per tas kelias atostogų savaites nepavyks nuvykti į Turkiją atnaujinti savo visuomenės „lygio“. Kartais pajuokauju, kad žmogus gi vertinamas pagal automobilį ir įdegį!

Na ir kelios nuotraukos iš pasivaikščiojimo po miestą su jau rodyta pačios siūta suknele. Nemaža krūva naujų siuvinių prašosi gryno oro, bet vis nesiseka atrasti tinkamų derinių ar progų. Pažadu taisytis ir po truputėlį pradėti dėvėti bei rodyti ir juos!

Rūta

Chequerwise/Šachmatų tvarka

2010-05-25T14:29:00.001+03:00

After making list of activities for summer I realized that next unplanned weekend is July 18/19 only. So many things to do in such a short time! But, to be honest, events them self give me less pleasure then planning, waiting, preparing for them. Is it odd?

An outfit from yesterday evening. The dress is made from two different fabrics, both of whom aren’t very beautiful to me. My idea was to combine those fabrics chequerwise, adding volume to the skirt. And my imagination led to even crazier result.

Vakar į kalendorių sudėlioję visus savo vasaros planus pamatėme, jog artimiausias laisvas savaitgalis - liepos 18/19 dienomis. O daug ko matyt net ir nespėsime nuveikti. Vasara tokia trumpa: kita vertus, dėl to ji tokia ir maloni! Kas jums teikia didesnį malonumą: geri įvykiai ar jų laukimas, ruošimasis, planavimas?

Na ir vakaro apranga su iš dviejų skirtingų audinių pasiūta suknele. Beje, abu jau stovėjo eilėje į šiukšliadėžę - nėra jie man gražūs. Pradinė mintis buvo tiesiog jungti audinius šachmatų tvarka leidžiant sijonui platėti, bet fantazija atvedė link štai tokio kiek kičinio linksmo vasariško drabužėlio.

Rūta

Under the Bridge / Po tiltu

2010-05-18T12:18:00.000+03:00

Do you remember my long "almost wedding" dress? I didn‘t cut it. And I wore it for a walk in a city. Well, people were staring quite a lot (but that‘s usual here if you try something at least a bit different) and my friend evaluated it as dressy, „gorgeous“ outfit.

…Gorgeous? Well I‘m not used to look gorgeous! In most cases it sounds just like „too much“: I don‘t have where to look „gorgeous“ + all those minimalistic tendencies, timeless expressions „less is better“ and natural „Lithuanian“ modesty.

I won’t cut the dress. I like it, and I really liked to wear it.

Prisimenate "beveik vestuvinę" ilgą suknelę? Nekirpau. Ir netgi pabandžiau pasivaikščioti po miestą. Vilniečių verdiktas: žiūrėjo. Draugo įvertinimas: gražu, bet puošnu.

Puošnu... Ar įgimtas „lietuviškas“ kuklumas kaltas, ar tiesiog neturėjimas kur puoštis, bet man šis žodis itin retai tampa komplimentu ir tiesiog asocijuojasi su „per daug“. O dar tos aplinkui sklandančios minimalizmo tendencijos ir auksinės mintys „geriau mažiau nei..“, „kuklumas puošia“.

Suknelės visdar nekirpsiu. Puošniau, romantiškiau, stipriau. Kartais juk galima?

Rūta

All in One/Viskas viename

2010-05-10T15:12:00.000+03:00

Guess what could be favorite color and pattern for a woman whose name means green flower? I thought of this ironic coincidence only very recently. For those who don’t know – Ruta (Rue) is a green bush with small green leaves and yellow blooms.

And my outfit for traditional Sunday evening walk with a blouse I made in autumn and a skirt I found last week in a thrift store. How could I resist to dotted , checked and green skirt... and with flowers - all in one?!

Atspėkite, kokią spalvą ir kokį raštą aprangoje labiausiai mėgsta žmogus, kurio vardas reiškia žalią gėlę – krūmokšnį? Tik labai nesenai “išmaščiau” šį ironišką sutapimą.

Tradicinio sekmadieninio pasivaikščiojimo derinys su dar rudenį siūta palaidine ir praėjusią savaitę spintą papildžiusiu grobiu iš dėvėtų rūbų parduotuvės - žaliam languotam ir taškuotam sijonui su gėlytėmis atsispirti tikrai negalėjau. Net neįtikėtina, jog vienas daiktas gali sutalpinti tiek daug!

Rūta

Expensive Woman/Brangi moteris

2010-05-07T11:01:00.002+03:00

I brought home 2 new skirts during this week and my second half wasn‘t very glad about it. But although I admit having “problems” with amount of clothes, I spend very few money for them. Indeed much less then He does. Besides bunch of tights and 3 pairs of shoes (together they are cheaper then any pair of His shoes), I could count my new purchases for this S/S season on one hands fingers. I find other ways to renew my wardrobe. And I can proudly say – I‘m not an expensive women!

An outfit from yesterday evening to winery and degustation of sweats that my friend brought from trip in South East Asia. This skirt is one of the reasons for today’s subject. I found it in second hand store and it was 3 sizes too big, so I had no narrow and adjust it. And Rainy but colorful pictures.

Per šią savaitę namo partempusi 2 sijonus iš savo antrosios pusės sulaukiau tylių priekaištų. Ir vis dėl to, nors su drabužių kiekiu galbūt ir turiu problemų, pinigų rūbams išleidžiu nedaug. Gerokai mažiau nei Jis. Kad ir šiam sezonui – neskaičiuokim pėdkelnių ir 3 porų batų (kurie sumoje kainavo pigiau nei bet kurie Jo batai), aprangos pirkiniams suskaičiuoti užtenka vienos rankos pirštų. Surandu kitų būdų spintos turiniui atnaujinti. Ir iškelta galva galiu sakyti – nesu brangi moteris!

Vakar vakaro derinys pasisėdėjimui su draugais vyninėje ir iš pietryčių Azijos pargrįžusios vienos varlės keliauninkės partemptų saldumynų degustacijai. Sijonas – iš tų minėtų šios dienos temos kaltininkų. Atrastas kuistukuose; 3 dydžiais per didelis, tad teko ir pasiaurinti, ir šiek tiek permodeliuoti. Ir lietingos bet spalvingos nuotraukos.

Rūta

Last Summer/Praėjusi vasara

2010-05-04T13:43:00.000+03:00

I finally pushed my warmest clothes into further corner of the closet and put some more summer outfits into most wearable section. Here’s an outfit from yesterday with one of the most beloved dress from last summer. A simple linen "bag" again, made by myself. This time I tied it with aged wooden buckle wreathed belt that I found in a thrift store for an incredible price. I planed to wear that dress with long gray rough knitted socks, but the morning was still too cold for half-bare legs.

And still can’t find time for new sewing projects…

Savaitgalį pagaliau kaikuriuos šilčiausius rūbus nustūmiau į tolesnį spintos kampą ir daugiau vasarinių rūbų išsitraukiau į nešiojamiausių skyrių. Ar tik nebus per anksti?

Vakar dienos derinys – mano bene labiausiai praėjusią vasarą mylėta suknelė. Pačios siūtas, visiškai paprastas lininis maišiukas, kuris per dieną gerokai apsiglamžė. Šįkart perjuosiau Humanoje už juokingą kainą nusipirktu diržu medine sendinta sagtimi. Planavau prie šios suknelės priderinti ilgas grubiai megztas pilkas kojnes, tačiau rytas pusnuogėms kojoms pasirodė dar kiek per šaltas ir teko sugrįžti prie saugaus pabodusio pėdkelnių varianto.

O naujiems siuviniams laiko, deja, kolkas irgi nerandu...

Rūta

Unexpected Colors/ Netikėtos spalvos

2010-04-29T14:51:00.006+03:00

Here are a few photos we made yesterday with my “legendary” oversized cozy. It was a rainy and quite dark day, but the colors were amazing and my photographer wanted to try it.

Kelios vakar darytos nuotraukos su "legendiniu" juodu lininiu cozy. Nors pavakarys buvo pakankamai tamsus ir lietingas, bet aplinka tiesiog akino spalvų ryškumu ir mano fotografas būtinai norėjo tai išbandyti. Nuotraukose – beveik mano vakaro apranga: tik batukus pakeičiau į patogesnius jau kiek pabodusius mėlynus ir apsigaubiau dar vienu megztiniu.

Also – my two newest dress projects:
- First one will probably have long sleeves, quite slim ruffled fit. Still working on details. I found this amazing old fabric at my grandmother.
- Other one will combine this lilac linen and white crochet fabrics.

Taip pat – dvi naujausios idėjos suknelėms
- Pirmosios medžiaga atradau močiutės skrynioje. Suknelė turbūt bus ilgarankovė ir pakankamai siaura, bet su įvairiais paraukymais.
- Ir bandysiu sujungti šį lininį alyvinį audinį su nerta balta medžiaga.

I took some photos of the back details of my impressionistic skirt as I promised. At least I tried. It’s so difficult to shoot this fabric!

Taip pat žadėtos sijono užtrauktuko ir liemens detalių nuotraukos. Deja, ir vėl sunkiai sekėsi fotografuoti šį audinį tamsioje aplinkoje.

Rūta

Animal Party / Gyvūnų vakaras

2010-04-26T13:38:00.003+03:00

This Sunday belonged to animals. I was shocked by the amount of little dogs I saw during an evening stroll in downtown. I call them rats – it pretty well describes what I think about this “hot” trend.

Another animal thing is this very fun looking bag that my friend’s mother saved from 90‘ies. Checked cotton short is my old sewing project. I never got how to wear them and this time my outfit looked quite strange too, to be frank...

Sekmadienis priklausė gyvūnams. Eilinio pasivaikščiojimo metu negaliojau atsistebėti sukniuotų žiurkiukų-mini šuniukų gausa. Vilniuje tai šiuo metu tiesiog klesti. Ir tai man yra labai juokinga... labai.

Na o aš spintoje darkart atradau linksmą gyvūniško rašto rankinę – pačią tikriausią draugo mamos išsaugotą 90-ųjų relikviją. Priderinau/nepriderinau šiek tiek languotus medvilninius prieš kelis metus siūtus šortus. Keistoka apranga išėjo, jei atvirai, bet tokia jau vakar buvau.

Rūta

A Strange Feeling/Keistas jausmas

2010-04-22T12:05:00.002+03:00

Does anybody know a strange feeling, when it’s a beautiful sunny morning, you wake up and really want to sleep – it’s so good just to lay in bed! – but you want to do something else even more? I talked with my friends about it thousand times, and everybody compares it with “evening” situation: there’s an exciting activities so you still manage to do something till morning although you are tired or sleepy. But I don’t think it’s the same. I don’t think it’s possible to compare what you are able to do when excited but tired, and when excited and full of energy - just need a little push for that.

Don’t be confused - I’m not an early person and I could easily sleep till midday. For example today: it obviously wasn’t that productive morning and I would love go back home for more sleep...

An outfit from yesterday, or more it’s adaptation from day to evening – by changing the belt, the shoes and taking of scarf. I never wear heels at work.

I made this skirt last week – quite a productive week though. I used the last peace of that impressionistic fabric you already saw on the dress. It’s a very simple skirt with pleats on waist and visible white metal zipper in the back. It turned out even better then the dress, and I like all the possibilities to match it.

Ar kamnors pažįstamas jausmas, kai prabudęs ryte – ypač gražų saulėtą rytą – , nors ir laaabai nori miego, bet kažką kito nori veikti dar labiau? Ne kartą šia tema diskutavau su draugais, bet visi palygina: taip taip, juk vakare apsnūdęs, pavargęs vistiek pramogauji iki paryčių. Bet man tai ne tas pats. Negalėčiau sulyginti to, ką gali padaryti pavargęs iš „susižavėjimo“, ir to pačio nekantrumo vedinas, bet kupinas jėgų.

Tik nepagalvokite, jog esu vyturys – išmiegoti iki vidudienio man būtų anokia problema. Kad ir šiandien - akivaizdžiai ne „tas“ rytas. O kaip mielai grįžčiau namo į lovą...

Vakar dienos derinys. Tiksliau tai, kaip jis buvo pritaikytas iš dienos į vakaro nuėmus šaliką, pakeitus batus ir diržą. Niekada darbe nedėviu aukštakulnių.

Sijoną pasiuvau praėjusia savaitę – produktyvi savaitė pasitaikė. Sunaudojau paskutinį „garsiosios“ impresionistinės medžiagos gabalą. Sijonas, kaip matyti, paprastas – įsiuvai ties liemeniu, nepaslėptas baltas metalinis užtrauktukas gale. Sijonu patenkinta net labiau nei suknele ir jau radau, jog derinti galima labai įvairiai ir smagiai.

Rūta

Cozy Dress/Jauki suknelė

2010-04-19T12:27:00.004+03:00

When I come to an idea, I either make real thing quickly in a few next hours, either I start thinking too much about the details and it becomes a story of a few months. Sadly second case is dominating. But the dress I‘m showing you today is that rear first one.

So I saw vision while rooting around in my closet. A simple baggy dress with pleats on waist, made from thick but very soft cotton fabric. Very cozy, I like it a lot. And I think it will look even better on bare arms – still waiting for warmer weather.

Praktiškai visos mano idėjos arba realizuojamos greitai per porą valandų, arba nuklysta į ilgą brandinimą, paišinėjimą, karpinėjimą, siuvinėjimą - kelių mėnesių pasaką. Gaila, jog antrasis variantas (kaip turbūt jau pastebėjote iš mano ankstesnių pasakojimų) vyraujantis. Bet šiandienos suknelės – tas retas pirmasis!

Šeštadienį besikapstant medžiagų „atsargų“ krūvoje, akis užkliuvo už šio medvilninio kostiuminio storo ir labai minkšto audinio. Ir „išvydau“ kiek begalima paprastą suknelę - maišiuką su paraukimais ties liemeniu. Jauku. Manau dėvėti be ilgarankovės palaidinės po apačia bus dar smagiau, bet orai dar neleidžia.

Rūta

Still Sewing/Visdar siūnu

2010-04-15T11:46:00.003+03:00

Somehow for the last weeks my blog, where I intended to show sewing projects, turbed into usual outfit blog. I’m still always wearing something I made by my own, but don’t show new “exciting” things. Please don’t think I’m not sewing! I’m just spending my all time on one project - making 4 bridesmaid dresses for weddings on 22 of May. Hope I will have some beautiful pictures after then. And hope other bridesmaids won’t ruin the styling I planned.

Here is one dress – an old refashion “project”. It’s a pity I don’t have photos how it looked before remaking, but basically it had much fuller skirt, longer sleeves with ruffles at the edges and was very large. I’m wearing it a lot for the last year, especially when I want something very simple but not too plain.

Pastarieji įrašai atrodo taip, lyg mano blogas, kurį planavau “pašvęsti” savo siuvimo projektams, būtų įprastas aprangos blogas. Tik nepagalvokite, jog nesiūnu - visą laiką skiriu 4 pamergių suknelių siuvimui. Nesu vestuvių gerbėja (jei taip galima išsireikšti), bet vistik smagus darbas. Juolab kai nebuvau perdaug įrėminta ar įspausta į ne savo stilistiką: mėlyna ir paprasta, neilga. Vestuvės gegužės 22 dieną. Tikiuosi po jų savo skaitytojus "pradžiuginti" gražiomis nuotraukomis. Ir dar labiau tikiuosi, jog pamergės nesugadins mano suplanuoto... vaizdo =)

O čia dar viena sena suknelė. Persiūta prieš metus. Gaila, jog neturiu ankstesnių nuotraukų. Sijonas buvo žymiai pūstesnis, rankovės ilgesnės ir “kvarbatkuotos", na ir viskas gerokai per platu. Dėviu ją labai dažnai, ypač kai noriu kažko labai paprasto, bet ne “pilko”.

Rūta

Survival Kit / Išgyvenimo rinkinys

2010-04-12T13:03:00.003+03:00

I instinctively take my survival kit - scarf, hat and gloves - when going out. At least scarf in summer. Recently my second half asked, do I always need to wrap up my neck. Yes I do!... we obviously don‘t live in tropics, so it‘s much more comfortable and wormer with it.

But in general the idea to look for some alternatives is really worth consideration. So this weekend the scarf went to bag. And I finally was able not to hide the leather skirt that I made back in autumn under the coat. Development - Spring!

Išbėgdama iš namų visada instinktyviai bent į rankinę įsimetu išgyvenimo rinkinį – šaliką, kepurę ir pirštinaites. Orams atšilus lieka tik šalikas. Neseniai iš savo antrosios pusės gavau „priekaištą“, jog gal kartais ir nebūtina apmuturiuoti kaklo. Pff.... - čia ne atogrąžos: šalta!!! Atrodo menka detalė, bet jei ką, bus kuo apgaubti pečius. Net darbe reikia į didelę skarą įsisupti – kad jaukiau būtų.

Bet pastebėjimas labai geras – galbūt reikėtų dažniau paieškoti alternatyvų. Tad savaitgalio derinuko šalikas po kurio laiko nukeliavo į rankinę. Ir odinis rudenį siūtas sijonas pagaliau nebeslepiamas po ilgu paltu. Pokyčiai - Pavasaris!

Rūta

A Man of Merit / Nusipelnęs žmogus

2010-04-07T13:05:00.003+03:00

Tights, dress, cardigan or jacket, scarf, maybe the belt. If it’s “a lucky day”, a skirt with blouse will change the dress. A bit more colors then usual, patterns. Absolutely simple, even monotonic. This is me. Ironic – although I choose these plain combinations, I still hear „Oh, you look interesting”, „You look different“. Different?

I think the reason here is the dress itself – clothing, that our jeans society leaves just for special occasions, while I wear it absolutely every day. Almost without sorting into casual, occasional, winter or summer dresses, or giving any other name that might become a reason why not to wear it today.

So here is one more outfit from this weekend, with the dress you have already seen

Pėdkelnės, suknelė, megztukas ar švarkelis, skara ar šalikas, galbūt diržas. „Gerą dieną“ suknelę pakeičia sijonas ir trikotažinė bliuskutė. Kiek drąsesnės spalvos ar raštai. Bet iš esmės visiškai monotoniška, visiškai paprasta. Tai aš. Ironija - net ir pasirinkdama šį absoliučiai paprastą (sakyčiau net pasenusį) derinimą kiekvienai dienai, visdar išgirstu “Atrodai įdomiai...“, „Rengiesi kitaip...“. Kitaip?

Turbūt didžiausias nuopelnas turi būti atiduotas suknelei – rūbui, kurį mūsų džinsinė visuomenė visdar išsitraukia tik per šventes. O aš jas dėviu visur kiekvieną mielą dieną, neskirstydama nei pagal sezonus, praktiškumą, puošnumą, storumą ar milijoną kitų priežasčių, kodėl kitiems jos tampa tik proginiu rūbu.

Taigi dar vienas derinukas su jau matyta suknele iš savaitgalio pasivaikščiojimo po miestą

Rūta

A Good Start / Gera pradžia

2010-04-06T10:33:00.002+03:00

The weather was amazing this weekend, although this morning welcomed us with some rain again. I hope you had great holidays – mine were traditionally spent with family in our homestead, enjoying very first signs of spring. A good start for big works that are waiting together with all the pleasures of sunny air.

Geri orai rodos pabėgo kartu su pasibaigusiu ilguoju savaitgaliu, bet gamta bent jau leido pasidžiaugti šventėmis. Tikiuosi ir jūs nuostabiai praleidote Vėlykas – maniškės jau tradiciškai buvo sutinktos kaimo sodyboje su šeima, besidžiaudžiaugiant dar tik vos vos busti pradedančia gamta. Priešakyje – darbų maratonas, belaukiant kitų ilgesnių savaitgalių, malonių išvykų ir tikrosios šilumos.

Rūta

Bad Habits / Blogi Įpročiai

2010-04-02T14:10:00.007+03:00

There‘s one thing my mother tried to teach me not to do to make my life easier, but obviously didn’t succeed. I always think about my outfit before getting asleep in the evening, but always change my mind in the morning. Dressing is my last “procedure”, and usually 10 minutes before the time we need to leave home, I’m still standing in front of my closet with bathrobe, pulling out all the clothes. And the only reason why I ever was and probably will be late to somewhere – I can’t find what to wear! Am I the only like this?

So this was also an outfit of “5 minutes to decide”. Yes, I don’t see (and luckily my coworkers don’t too) problem in wearing that pink tights at job.

I made this thick cotton mini skirt few weeks ago, just after saying I won’t be making more of them. But I really needed blue skirt!

Vaikystėje mama mokė, jog drabužius rytdienai reikia susirasti iš vakaro. Deja, į tolesnį gyvenimą šis įprotis nepersikėlė ir kiekveiną rytą likus 10-iai minučių iki išėjimo visdar apsirengusi chalatu iš spintos paniškai verčiu drabužius. Ir tai yra bene vienintelė priežastis, kodėl kadanors kurnors vėlavau – nes nesugebėjau greitai išsirinkti aprangos. Aš aš viena tokia nenormali?

Taigi šis vakarykštis derinys irgi buvo 5 paskutinių minučių sprendimas. Taip taip, rūūūūžavos pėdkelnės į darbą. Sijoną pasiuvau prieš porą savaičių, praktiškai iškart po pasižadėjimo daugiau šio modelio nesiūti. Bet man labai reikėjo mėlyno sijono!

Rūta

Let It Rain / Ir tegu lyja

2010-03-30T10:36:00.001+03:00

I never was a fan of “unpractical” accessories, but I made one girly dress and a matching headband this weekend. While still looking for an idea how to wear that dress, I found that the headband looks good with some other clothes.

So this is my outfit from yesterday with the dress I bought few weeks ago. The photo shoot was very unsuccessful: battery discharged after taking one so-so picture, then it started raining when we were rushing home… and then it got dark. So we just took few more pictures in my “minimalistic” bedroom. Too cute?

Vakardienykštis derinys su naujai „iškeptu“ lankeliu – nesu didelė jų gerbėja, tad gal ir saldoka. Bet. Beje, fotosesija buvo kaip niekada nesėkminga: baterija išsikrovė padarius vos vieną nuotrauką, o begrįžtant namo pradėjo lyti. Na o tada jau buvo per tamsu. Taigi kelios papildomos nuotraukos darytos mano minimalistiniame miegamajame.

Rūta

No Black Day / Diena be juodos

2010-03-23T09:56:00.007+02:00

I’m always very proud of myself when I manage not to wear any black. That probably seems easy for those who live in southern countries. But when 90 % of your life is cold, cloudy, rainy or just grey, black is something that the nature tells you to wear.

This Sunday I had the realest no black day: even my mascara was dark brown. I (the model) and my man (the photographer) made some photos while taking a walk in one of the most beautiful old district in Vilnius, before going to movie. Between, I haven’t been wearing heels since autumn and this was awkward too.

So the dress - my latest project - absolutely simple slim, ¾ sleeves, quite deep neckline (hided with the scarf - saving for sun), 2 pockets and side zipper. Designed and drafted by me. I could have used more volume for the back of the skirt, but oh well. Worn with one of my favorite redesigned coat.

Be galo didžiuojuosi savimi, kuomet sugebu visą dieną nedėvėti nieko juodo. Galbūt tai ir paprasta gyvenantiems šiltesniuose kraštuose. Bet čia, kur 90 % dienų yra šaltos, lietingos, debesuotos ar tiesiog pilkos, tarsi pati gamta diktuoja tamsų aprangos kodą.

Taigi šį sekmadienį turėjau pačią tikriausią dieną be juodos: net blakstienų tušas tamsiai rudas! Keletas nuotraukų iš pasivaikščiojimo po Žvėryną prieš kiną. Beje, aukštakulnių lauke nedėvėjau nuo rudens, ir tai buvo ne ką menkesnis iššūkis.

Suknelė: labai paprasta siaura, ¾ rankovėmis, gilia apvalia iškirpte, kurią slepiu po šaliku, kišenės, užtrauktukas šone. Dabar matau, jog sijonui reikėjo šie tiek daugiau pūstumo gale, bet kaip yra taip. Dėviu kartu su vienu mėgstamiausių persiūtu paltuku.

Rūta

Wait a Little Longer / Dar teks palūkėti

2010-03-18T13:15:00.005+02:00

It’s a middle of March already, but still snowing everyday. All the spring-like finished clothes will have to wait a little longer in my closet. But I’ll let you take a glance to some of my current projects.
There is one old sketch – you also can see it in the header of my blog - that always seemed very exciting to me, but I didn’t find time to start doing it. So I finally started making the pattern for the left dress:

I also can’t wait to finish the dress from this fabric (I grabbed the last 1.5 meters of it). The last stitches are left, so you will see it really soon =)

And I started working with my longest lasting project… again. But I made a lot this time! Only the edges need to be finished. I even tried to make an outfit with it. Details will be later…

Žiema visdar nesitraukia, tad mano „pavasarinei“ kolekcijai teks palūkėti spintoje šiek tiek ilgiau nei planuota. O kolkas keli žvilgsniai į 3 projektus:

suknelė pagal blog‘o viršuje jau kurį laiką besipuikuojantį eskizą: pagaliau pasidariau iškarpą;
dar viena suknelė iš netikėtai aptiktų paskutinių 1.5 metro medžiagos – jai beliko kelios siūlės;
ir trečioji: pagaliau pagaliau vėl “dirbu” su ofcialiai ilgiausiai siuvamos suknelės titulą išsikovojusia! Detalių dar nerodysiu, bet modelis baigtas, beliko sutvarkyti kraštus. Neatsispyriau pabandyti priderinti...

Rūta

Coat and the City / Paltukas ir miestas

2010-03-15T14:02:00.004+02:00

I took a little brake from sewing and had some great time with my friends this weekend – a night out in the club, making sushi for dinner, evening stroll in the old town. Few photos from yesterday after watching formula-1 racing in a sports bar. The coat was remodeled from Burda pattern.
Sometimes people ask me why I don’t use finished patterns more often. The problem is that proportions of my body measurements are very different from those standards. So I always need to remake/adjust patters – and this takes even more time then just to draw pattern by myself. The same happened with this coat, but I’m pretty happy with the result. Although in reality it looks cuter then in these photos.

Nors suplanuoti darbai taip ir liko planų stadijoje, bet visgi turėjau nuostabų savaitgalį. Kelios nuotraukos iš pasivaikščiojimo po formulės-1 varžybų sekmadienį. Paltukas permodeliuotas pagal Burda iškarpą.
Dažnai sulaukiu klausimu, kodėl nenaudoju „gatavų“ iškarpų. Bėda ta, jog mano kūno proporcijos labai skririasi nuo standartinių rūbų dydžiams ( labai sudėtinga mintis gavosi..), ir galų gale tas iškarpas tenka keisti tiek kad greičiau tiesiog pačiai nusibraižyti ir išsikirpti. Tas pats atsitiko ir su šiuo paltuku, bet svarbiausia jog galutiniu rezultatu esu patenkinta. Tiesa nuotraukose jis atrodo kažkaip netaip jaukiai kaip gyvai.

Rūta

My Perfect Skirt / Tobulas sijonas

2010-03-11T15:48:00.001+02:00

A short post with one more outfit – this time to show my new mini skirt (well, 2 weeks old).
I wanted a skirt with low waist, but I didn’t properly “evaluate” my measurements, so it sits tight high now. As always – no pattern was used. I have made so many skirts similar to this already, but what can I do – I love them! Its perfect design and I feel very comfortable in them.

Dar vienas greitas mini sijonukas papildė mano gausią panašių sijonų kolekcija. Žinau, jog reikia siūti kažką kitokio, bet vis neatsispiriu šiam beveik „tobulam“ modeliui.

Rūta

Magic Mushrooms / Grybukai

2010-03-08T10:25:00.003+02:00

We had a huge annual festivity in our town Vilnius this weekend - Casimir’s Fair ( Kaziuko mugė) - the biggest craft fair in Lithuania where you can see and buy everything from food to furniture, interior details, accessories, clothes - everything homemade!-, talk to the crafters or just feel that creative spirit and take some great ideas. So you can’t imagine how sad I was when I felt sick on Friday. I sent my boyfriend to the fair to bring my favorite cookies – I call them “magic mushrooms”. And that was my only joy this weekend.

As you probably understood, I haven’t sewn anything. But still here is an outfit from a few weeks ago when we had a brief warming (It’s minus thousands again now). I’ve been trying to make friends with my green bag.

Šiek tiek Kaziuko mugės gėrybių ir poros savaičių senumo derinukas - bandymas susidraugauti su žaliąja rankine. Siuvimo darbai kolkas, deje, nejuda dėl su eiliniu atšalimu užklupusių ligų.

Rūta

Something Bright / Kaikas Ryškaus

2010-03-01T13:34:00.004+02:00

Red is my least favorite color of all. I know it’s just a stereotype, but I do think that dressing in red is kind of “cheapest” way to stand out of crowd, and it’s very difficult not to look that way. There are people who do pull of that color, but still the majority of red in the streets are the worst examples of wearing colors.
Probably the funniest part of this is that my hair is reddish…which I will probably be changing soon.

Recently I found one "cheap" shade of red that I really like. It’s something very bright, between red and pink – don‘t know how to call it in English. Few months ago I bought some peaces of suede leather in that color, and here is my brand new soft (and not photogenic) bag:

And the look:

Mano pati nemėgiamiausia spalva yra raudona. Žinau, jog tai labai stereotipinė nuomonė, bet raudoan man yra pigiausias būdas išsiskirti iš minios, ir kartu sudėtingiausias būdas atrodyti “teisingai”. Žinoma, daug kas tikrai moka dėvėti šią spalvą, bet visgi dauguma pavyzdžių gatvėje perša priešingą nuomonę ir skatina verčiau jau grįžti prie pilkos kasdienybės
Na ir juokingiausia dalis yra tai, jog mano plaukai turi raudonumo. Bet nebeilgam.

Neseniai atradau vieną išties gražų (pigų) raudonos atspalvį: ryškų, šviesų, raudonai – rausvą. Prieš porą mėnesių įsigyta šios spalvos versta oda, ir štai nauja minkštutė (beje - visiškai nefotogeniška) rankinė ir derinukas.

Rūta

Second Look / Antras Žvilsnis

2010-02-25T09:04:00.001+02:00

Here are two more photos from weekend:
I found this pink dress that I made more then two years ago. I wore it only once and then put it away as I thought it makes my bust look huge. Maybe not so bad after seeing it now? And besides it’s really comfortable.
I don’t even remember where I got the idea for the dress, but it’s my own design. And again no patterns were made. It’s a pity that none of my boots suits here. One more dress will have to wait for the spring.

Dar vienas savaitgalio spintos atradimas – prieš gerus porą metų siūta rausva suknelė, kurią po vieno užsidėjimo numečiau į šoną su mintimi, jog mano krutinė atrodo milžiniška. Na, gal visgi ir ne taip blogai?
Suknelė labai patogi (medžiaga su elastanu). Net nebepamenu, kur sėmiausi idėjų, bet tai absoliučiai mano kūryba. Kaip visada - jokių iškarpų nedariau. Deje, kiek bederinau, nei vieni turimi rudeniniai batai prie suknelės netinka, tad ji stoja į pavasario laukiančiųjų eilę.

Rūta

Color Crisis/ Spalvų Krizė

2010-02-22T11:07:00.004+02:00

I have a little crisis at the moment – I feel I started dressing boring, almost the same everyday – black and black. So I made closet revision yesterday looking for the „background“ for the new handbag that I made this weekend, and found some great things there. I also threw away a lot of old clothes.
Ok, so here is the black leather shopper bag – “Lina”:

And here are my experiments with the background - beautiful Tara Jarmon dress:

My boyfriend told he doesn‘t like 1st look : too much colors. Is it? I will easily wear it in spring. And I’m wearing the last outfit, only with other bag as I’m not keeping this one for myself.

Pastaruoju metu jaučiuosi tarsi mano spintą būtų aplankiusi krizė - vis ta pati tamsi, nuobodi apranga. Tad savaitgalį, beieškodama, kaip pateikti naujai pasiūtą rankinę, atlikau generalinę spintos reviziją ir atradau kelis šaunius rūbus. Bei atsikračiau nemažai nebeatgaivinamų senienų.
Fotosesijai pasirinkau nuostabią šilkinę Tara Jarmon suknelę. Pirmojo derinio mano draugas neužskaitė - per daug spalvų. O aš jį pasirįžusi išleisti į dienos šviesą orams atšilus. Tuo tarpu trečiasis derinys gyvenimui jau išleistas, tik su kita rankine - nes šios juodosios sau nepasiliksiu.

Rūta