Tikiu, ne tik man yra tekę
išgirsti dviprasmiškų komplimentų. „Nei juoktis, nei verkt“ - liaudyje sakoma.
Antrosios pusės pastebėjimas , jog
gražiai pasidažei. Arba nekaltas siaubas baubas iš tetų - „Pagaliau pasitaisei”. Po to pasodina prie stalo ir stebisi kaip
taip vat nieko nevalgai. Sadizmas, ne kitaip!
Maloniu komplimentu man
retai kada tampa mano siūtų daiktų
palyginimas su kažkuo konkrečiu. Tebūnie
su kažkuo dideliu, geru, gražiu, kokybišku. Nekalbu apie tuos atvejus, kai
siuvau pagal konkrečius nustatytus rėmus, konkrečią nuotrauką (nors, et, ar
būtina lipti ant žaizdos?). Originalumas - didžiausia vertybė bet kokioje
kūryboje. Kyla asociacijos - vadinasi jo
trūksta...
Rūta