I am the one who cooks in my family of two. I really love that, and, as both agree, I do it much better. But even in those cases when he is making dinner, I’m still a part of it, as he pretty much always has some little question: how long should he cook; when to put some ingredients.; what spices to use etc. And after helping, I always add: „But you should try if works“. „No no, I‘m not trying food when I’m cooking“.
My friends know me as the one „ who cooks“ – most of them are not so interested in it. So naturally, they sometimes ask me for advices how to make one or another meal taste better. „ Oh no, no, I don’t like/ I never use salt, onion, pair, garlic, dill, celery...“
Same things happen when we come to our closet.
My second half expects that all my advices will “just work”. No, not necessarily! You need to try clothes on =)Just as some people have millions of no’s with their style: “this looks like something I don’t like; that doesn’t fit my body type; I just don’t like it; those colors can never look good together… never! etc”. No, strong style doesn’t come this way either.
Namuose virtuvėje dažniausiai tenka karaliauti man. Valgio ruošimas man malonumas, o ir rezultatą, abiejų pripažinimu, pasiekiu geresnį. Bet net tais atvejais, kai šeimos pietus gamina jis, nuošalyje likti ne visada pavyksta: „O su kuo marinuoti? Kiek laiko kepti? Ką ir kada dėti? Kokie prieskoniai tiktų?..“ Bendrais bruožais nusakau kas kaip, ar parodau, ar liepiu receptą ten ir ten atsiversti , ir priduriu: „O šiaip tai reikia ragauti.“ „Aš neragauju maisto, kai gaminu.“
Draugų tarpe irgi užsitarnavau reputaciją „Ta, kuri gamina“ – į kulinariją dauguma nėra linkę, bent jau tiek, kiek aš. Tad kartais sulaukiu klausimų, kaip čia tą ir tą reikėtų skaniau pagaminti. „Oj ne ne, aš nemėgstu ir nenaudoju svogūnų, porų, česnako, krapų, salierų, druskos ...“. (Taip taip, J.!)
Keliaujam į rūbų spintą.
Ir štai mano antroji pusė ilgą laiką tikėjosi (jau nebe), jog aš galiu vat taip tiesiog pasakyti ką prie ko užsidėti, ir viskas bus tikrai idealiai kai jau užsidėsi. Nebūtinai. Pasimatuok! Geras, stiprus stilius iš dangaus nenukrenta. Lygiai taip kartais man net sunku patikėti, kiek daug išankstinių nuostatų žmonės turi savo aprangai: mada tai čia nesąmonė; tas negražu ir viskas; tas asocijuojasi su tuo ar anuo; tas netinka mano figūrai; ta spalva netinka prie tos – ir todėl aš a nei jokiu būdu, a nei jokiom aplinkybėm viso to nenešiosiu, net nebandysiu. Nesakau, jog jokių tabu negalima turėti. Bet reikia bent kažkuo varijuoti: spalvomis, ar raštais, ar detalėmis, ar kirpimu, ar audiniais. Kitaip „sistema“ vargu ar veiks.
Handbag – made by me; dress and tights - Marks&Spencer; cardigan – Mango; scarf – Reserved; shoes – Shellys
Rūta
Posts
