This is my second shoemaking project. I had these black mid calf boots forever. They were still super comfortable and of quite good quality. I just couldn‘t throw them away. But I hated the length, so I cut the bootleg. I tried a lot of different looks after shortening the boots, but decided to stay with hidden seems and this ribbon.
Antrasis mano batsiuvystės projektas. Šįkart ne siuvau/ilginau, o kirpau/trumpinau. Batus turėjau jau bene 5 metus, ir nors oda garbingai susiraukšlėjusi, jie vis dar kaip retą kokybiški ir patogūs. Tad apie metimą lauk negalėjo būti nė kalbos! O pagrindinė priežastis, paskatinusi perdarymą – ilgis iki vidurio blauzdos. Anuomet jį mėgau, bet jau kelis metus (mados vėjai čia padarę įtaką) norisi, jog aulo arba nebūtų, arba jau tikrai BŪTŲ. Ir žemakulnių aulinukų nė vienų neturėjau. Taigi tiesiog nukirpau aulą, apsiuvau ir palenkusi į vidų priklijavau kraštą, išmušiau po porą skylučių ir įvėriau raištelį. Vienaip ir kitaip derinus nusprendžiau, jog be siūlės išorėje man atrodo gražiausiai. Nors kažką patobulinti dar norėčiau.
Tąkart keliavau į muziejų. Gėda prisipažinti, jog gimusi ir augusi Vilniuje, o dabar dar ir gyvenanti už kilometro, ir dar save laikanti patriote, jame apsilankiau pirmą kartą. Bet juk taip dažniausiai ir būna - skubame keliauti po pasaulį savo kiemo nepažinę...
Tąkart keliavau į muziejų. Gėda prisipažinti, jog gimusi ir augusi Vilniuje, o dabar dar ir gyvenanti už kilometro, ir dar save laikanti patriote, jame apsilankiau pirmą kartą. Bet juk taip dažniausiai ir būna - skubame keliauti po pasaulį savo kiemo nepažinę...
Handbag – made by me; shoes – remade Bronx shoes; scarf – second hand; skirt – Warehouse; tights - from Ieva.
Rūta

















