2011 m. gruodžio 5 d., pirmadienis

Shoes/ Batai

  This is my second shoemaking project. I had these black mid calf boots forever. They were still super comfortable and of quite good quality. I just couldn‘t throw them away.  But I hated the length, so I cut the bootleg. I tried a lot of different looks after shortening the boots, but decided to stay with hidden seems and this ribbon.
  Antrasis mano batsiuvystės projektas. Šįkart ne siuvau/ilginau, o kirpau/trumpinau. Batus turėjau jau bene 5 metus, ir nors oda garbingai susiraukšlėjusi, jie vis dar kaip retą kokybiški ir patogūs. Tad apie metimą lauk negalėjo būti nė kalbos! O pagrindinė priežastis, paskatinusi perdarymą – ilgis iki vidurio blauzdos. Anuomet  jį mėgau, bet jau kelis metus (mados vėjai čia padarę įtaką) norisi, jog aulo arba nebūtų, arba  jau tikrai BŪTŲ. Ir žemakulnių aulinukų nė vienų neturėjau. Taigi tiesiog nukirpau aulą, apsiuvau ir palenkusi į vidų priklijavau kraštą, išmušiau po porą skylučių ir įvėriau raištelį. Vienaip ir kitaip derinus nusprendžiau, jog be siūlės išorėje man atrodo gražiausiai. Nors kažką patobulinti dar norėčiau.
  Tąkart keliavau į muziejų. Gėda prisipažinti, jog gimusi ir augusi Vilniuje, o dabar dar ir gyvenanti už kilometro, ir dar save laikanti patriote, jame apsilankiau pirmą kartą. Bet juk taip dažniausiai ir būna - skubame keliauti po pasaulį savo kiemo nepažinę...
Handbag – made by me; shoes – remade Bronx shoes; scarf – second hand; skirt – Warehouse;  tights -  from Ieva.
Rūta

9 komentarai (-ų):

Illusion rašė...

Būtų labai smagu apžiūrėti ir palyginti 'prieš' ir 'po' nuotraukas, tad kitą kartą lauksime ne tik rezultato, bet ir pradinės nuotraukos :)

Anonimiškas rašė...

Wow, what a unique transformation!

Rūta rašė...

Illusion - idėčiau foto "prieš", jei tokią turėčiau.neturiu. Čia buvo tiesiog tokie ala 90'ies batukai aulu iki vidurio blauzdos. Pabandysiu kada pasiknisti asmeninių foto archyvuose, gal kąnors surasiu.
O dėl "kito karto" tai na tikrai negaliu žadėti. Daiktus siuvu/persiuvu ne specialiai blogui. Ir dažnai tai būna pakankamai spontaniška, net nežinant ar kažkas gero pavyks, ar ne. Ir tik po to sumąstau jog būtų galima tą parodyti čia blog'e. Bet tokių "projektų" mano gyvenime daug. Nedidelė dalis tik atkeliauja iki blog'o. Kaip ir rankinės - sengiuosi jas fotografuoti, bet vistik nufotografuoju ne viską - dažnai nespėju to padaryti ir atiduodu; bet net ir nufotografavus ne visada įdedu į blogą - kai kas nefotogeniška,kaikada nuotraukų kokybė labai bloga; ar derinys pasižiūri ir meh - nepatinka visai; ar pati kreiva šleiva išeinu nuotraukose; kai kas skirta dovanoms ir nesinori viešinti ir t.t.t..

Rūta rašė...

A Sewn Wardrobe - thanks!

Unknown rašė...

Šaunuolė, kad neišmeti morališkai pabodusių batukų, o prikeli juos naujam gyvenimui. Prisidedu prie nuomonės, jog būtų įdomu pamatyti juos prieš transformaciją.

Labai gražus šis tavo paltukas:)

Gražios ir kūrybiškos savaitės

Anonimiškas rašė...

Puikūs batukai, ir pati tokių norėčiau :)
O kaip muziejus patiko?

Vaida rašė...

O kokiais klijais klijuoji? Aš irgi norėčiau pasitrumpinti vienus batus,bet nežinau, ar pavyktų - siuvimo mašinos neturiu,bet gal išeitų, kažkaip palenkti ir užklijuoti.

Anonimiškas rašė...

mmmm...ne. Nepatink. Matosi, kasd buvo ilgi, kazkokie bisk paskyde laiavai atrodo.
Sorry, neuzskaitau.

Rūta rašė...

Ema - dėkui!

Anonimiškas – taip. Žinoma jis ne “gerų emocijų” suteikia, ne ta tematika. Man apskritai labai įdomi lietuvos praėjusio šimtmečio istorija.

Vaida – Momentu =) Tikrai nieko sudėtingo.

Anonimiškas "2"– nėra už ką atsiprašinėti =) Na man jie visai fun ir tokie, nors jau turiu idėja kaip dar kitaip perdaryti.