Praėjusią savaitę teko sudalyvauti rimtų dėdžių ir tetų pilname seminare. Tvarkingai, švariai, preciziškai apsirengusių. Kostiumuotų ir marškiniuotų. Neįsivaizduojamai daug. Po velnių, nuo kada aš su savo gėlėta suknele, poros skarų eile ir tvarkingai paveltais plaukais turiu nejaukiai jaustis paprastame seminare apie aplinkosaugą?
Bet taip, kostiumuoti žmonės valdo pasaulį. Ir net gražu pažiūrėti iš šono. Tiesiog uniformos dar nenoriu, dar tikrai ne, ir juo labiau nenoriu apsiriboti viena medžiaga visiems dėvimiems rūbams. Ir labai bijau, jog įlindus į tą pasaulį galų gale "tapsiu tokia pati kaip ir jieeee..".
Taigi apie du rūbus pasiūtus iš tos pačios medžiagos kitaip.
Taigi apie du rūbus pasiūtus iš tos pačios medžiagos kitaip.
Šios velvetinės velniškai gražiai mėlynos spalvos kelnės labai ilgai spintoje laukė savo valandos, kol galų gale supratau, jog nieko nebus, ir reikia persisiūti jas į sijoną. Bet kol idėja atslinko (...) link įgyvendinimo stadijos, kilo dar šaunesnė mintis tiesiog pasidaryti šortus - šioks toks paįvairinimas mano sijonuotai kasdienybei - ir rankinuką. Šiek tiek fyfiškas eskizas. Na argi ne kostiumas laisvalaikiui?
O rankinė, kurios modelis įkvėptas (t.y. kopijuotas) pavasario 2010 grožybių, kaip jau patapo standartu, vėl įstrigo ties rankenos stadija: velvetinė būtų atrodžiusi pernelyg mokykliškai, ruda kiek per grubiai, o gražios gelsvos grandinės visdar tebeieškau. Bet kolkas prasiversiu ir su šia labai blankiai sidabrine, aptikta siuvimo reikmenų parduotuvėje „Moki veži“.
Na šis kostiumas į darbą žinoma nebus dėvimas, bet rankinė jau buvo pritaikyta ir kitokiame variante, kurį į darbą dėviu ir dėvėsiu. Bent kolkas, kol dar niekas nepasakė jog jau laikas kostiumui.
These pants were waiting for their day for quite a long time, when finally I decided to remake it – to make a skirt. But then I changed my mind again, and made a mini shorts and a handbag. New way to match things.
Rūta
Pranešimai
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą