2011 m. rugsėjo 20 d., antradienis

Let‘s Taste it/Ragaujam

  I am the one who cooks in my family of two. I really love that, and, as both agree, I do it much better. But even in those cases when he is making dinner, I’m still a part of it, as he pretty much always has some little question: how long should he cook; when to put some ingredients.; what spices to use etc. And after helping, I always add: „But you should try if works“. „No no, I‘m not trying food when I’m cooking“.
  My friends know me as the one „ who cooks“ – most of them are not so interested in it. So naturally, they sometimes ask me for advices how to make one or another meal taste better. „ Oh no, no, I don’t like/ I never use salt, onion, pair, garlic, dill, celery...“
  Same things happen when we come to our closet.
  My second half expects that all my advices will “just work”. No, not necessarily!  You need to try clothes on =)Just as some people have millions of no’s with their style: “this looks like something I don’t like; that doesn’t fit my body type; I just don’t like it; those colors can never look good together… never! etc”. No, strong style doesn’t come this way either.
  Namuose virtuvėje dažniausiai tenka karaliauti man.  Valgio ruošimas man malonumas, o ir rezultatą, abiejų pripažinimu, pasiekiu geresnį.  Bet net tais atvejais, kai šeimos pietus gamina jis, nuošalyje likti ne visada pavyksta: „O su kuo marinuoti? Kiek laiko kepti? Ką ir kada dėti? Kokie prieskoniai tiktų?..“ Bendrais bruožais nusakau kas kaip, ar parodau, ar liepiu receptą ten ir ten atsiversti , ir priduriu: „O šiaip tai reikia ragauti.“ „Aš neragauju maisto, kai gaminu.“
  Draugų tarpe irgi užsitarnavau reputaciją „Ta, kuri gamina“ – į kulinariją dauguma nėra linkę, bent jau tiek, kiek aš. Tad kartais sulaukiu klausimų, kaip čia tą ir tą reikėtų skaniau pagaminti.  „Oj ne ne, aš nemėgstu ir nenaudoju svogūnų, porų, česnako, krapų, salierų, druskos ...“. (Taip taip, J.!)
  Keliaujam į rūbų spintą.
  Ir štai mano antroji pusė ilgą laiką tikėjosi (jau nebe), jog aš galiu vat taip tiesiog pasakyti ką prie ko užsidėti, ir viskas bus tikrai idealiai kai jau užsidėsi. Nebūtinai. Pasimatuok! Geras, stiprus stilius iš dangaus nenukrenta.  Lygiai taip kartais man net sunku patikėti,  kiek daug išankstinių nuostatų žmonės turi savo aprangai: mada tai čia nesąmonė; tas negražu ir viskas; tas asocijuojasi su tuo ar anuo; tas netinka mano figūrai; ta spalva netinka prie tos  – ir todėl aš a nei jokiu būdu, a nei jokiom aplinkybėm viso to nenešiosiu, net nebandysiu.  Nesakau, jog jokių tabu negalima turėti.  Bet reikia bent kažkuo varijuoti: spalvomis, ar raštais, ar detalėmis, ar kirpimu, ar audiniais. Kitaip „sistema“ vargu ar veiks.
Handbag – made by me; dress and tights - Marks&Spencer; cardigan – Mango; scarf – Reserved; shoes – Shellys
Rūta

6 komentarai (-ų):

mirattes rašė...

Aš bandau iš galvos išmesti išankstinius nustatymus: leopardas vulgaru, raudona netinka, balta tik vasarai, ruda rudeniui ir t.t. Nusprendžiau, kad negalima savęs riboti kažkokiais NE. O bandyti atrasti tą kiekį, tą atspalvį, tą siluetą. Kaip tą tinkamą prieskonį patiekalui.
Labai patinka rankinė ;)

Dina rašė...

O aš ne visai apie tai.. Ar galima kažkur tavo rankinių nusipirkti? Vis per readerį seku seku, tai nemačiau, jei kažkur skelbusi esi :)

Anonimiškas rašė...

Spalvos gražios. Pasikeitusi iš veido.

Rūta rašė...

Mirattes – būtent.
Bendrai “objektyviai” kalbant daugumai žmonių tokios visokios mažos ar didesnės detalės į akiratį papuolą kaip mados naujovės. Ir pirmiausia sugalvojama milijonas priežasčių kodėl tai yra negerai ar man netinka ar nepatinka. Tam tikra visuomenės dalis ilgainiui priima, ir žiū po 3-4-5 ar dar daugiau metų net ir didžiausi konservatoriai pripranta prie vaizdo ir būna nepastebimai įlieję tai į savo garderobą. Man šitas mechanizmas kažkiek juokingas, ypač lydimas tvirtinimų kokia nesamonė ta mada yra. Nors iš tikrųjų ir jų grožio supratimas yra paremtas mada, tik su geroku pavėlavimu. Ir čia nekalbu apie tuos žmones kurie yra stilingi, kurie savo garderobą kuria kitokiais principais. Apie pilkąją , iš esmės “bet kaip” atrodančią visuomenės dalį.
Dėkui.

Dina – na, jokios internetinės prekyvietės kaip ir neturiu, tiesiogiai susisiekiant =). Šiuo metu turiu kelias “laisvas” rankines – parašyk daiktuistorijos@gmail.com – atsiusčiau nuotraukų.

Anonimiškas – dėkui. Aha, pasenusi =)

Kotryna rašė...

Sveika, žaviuos tavo blog'u... Taip viskas gražu ir skoninga.. O rankinės tai išvis, be žodžių.. Grožis! Ir jei dar įmanoma kokią nusipirkt...tai aš ir parašyčiau į gmail'ą:))
Sėkmės kuriant:)

Rūta rašė...

Dėkui, Kotryna!