2011 m. lapkričio 29 d., antradienis

Advertising/Reklamos

  After watching documentary "The Greatest Movie Ever Sold", I started seeing more commercials... everywhere.  For those who don‘t know, this movie talks about advertising and product placement in mass media… while the movie itself is 100 % financed by advertisements that are placed in this movie. 
  I also thought of commercial aspects in fashion and style world, as talking about names, brands (and companies, that hides behind them) is inevitable there. For that same reason I didn’t list all my clothes with "where are they from" when I started this blog. Although majority of style blog’s do that.  But after some time it became quite confusing for my readers to understand, what is made by me, and what is not. There were a lot of questions about that. People are interested in names. And my blog just needed a bit more clarity.
  The fact is, when we buy clothes, shoes, furniture, food etc - we become advertisers. Just like that, by using those things.  But maybe we shouldn’t be so afraid of it? Instead, (knowing this) we should be more responsible when choosing those things.
  Prieš bene porą mėnesių pažiūrėjus dokumentinį filmą „The Greatest Movie Ever Sold“, norom nenorom visur pradėjau matyti daugiau reklamos. Nieko apie jį negirdėjusiems – bendraudamas su įvairiomis kompanijomis ir bandydamas įkalbėti jas paremti šį projektą už reklamą, režisierius pasakoja apie televizijoje ir kine mums „netiesiogiai“ brukamą reklamą. Gal ir nieko stebuklingo, bet vien dėl pačios idėjos  (visą 100% filmo ir finansavo tos kompanijos) ir keleto iki absurdo juokingų situacijų, pažiūrėti tikrai verta.
  O susimasčiau aš apie mados pasaulį, kur vardas ir už jo slypinti kompanija yra neišvengiamai minima - nepriklausomai ar už tai tiesiogiai sumokama, ar ne. Būtent dėl šios priežasties pradėdama rašyti blog‘ą nenorėjau po kiekvienu parodytu aprangos deriniu vardinti „kas kaip iš kur“, nors tai viena įprasčiausių asmeninio stiliaus blog‘o dalių. Tačiau ilgainiui šią „skiltį“ vis dėl to įtraukiau: žmonėms pasidarė sunku atskirti, kas siūta mano ir kas ne, ir „kas kaip iš kur“ sudarė itin didelę skaitytojų klausimų dalį. Žmonėms tai įdomu. Ir tiesiog trūko aiškumo.
  Manau, jog visgi komercinis aspektas neišvengiamas norint susikalbėti apie aprangą.  Rinkdamiesi prekę, mes jau tampame jos reklamuotojais. Ir galbūt to nereikia bijoti – tiesiog, tą žinant, atsakingiau rinktis pačius daiktus.
Handbag – made by me; scarf -  knitted by my mother; coat – Mango; jeans – Levi‘s; shirts – Jcrew; shoes - Reserved
Rūta

11 komentarai (-ų):

Laura rašė...

Jau pusmetį ieškau tokios rankinės, o čia še tai kad nori - pasisiūna mergina :) Net supavydėjau :)

Ieva Jankauskaitė rašė...

wow, nu rankinė tai PASAKIŠKA, ką čia ir bepridursi:)

Ema rašė...

Pirmiausia giriu rankinę, tokios formos ir dydžio rankinės man labai patinka - pusė gyvenimo rankinėje telpa :)

Apie reklamas,tai dabar į reklamas žiūriu ir kaip pirkėja/vartotoja, ir stengiuosi analizuoti (nes šį semestrą truputį mokausi apie tai).

Julija rašė...

Rankinė kaip visada - labai graži :)

Visgi norėjau paklausti, ar naudojai kažkokį specialų pakietinimą, kad ji taip gerai laiko formą? (aišku, jei tai ne paslaptis. Tiesiog pritrūkau idėjų ką ten dar dėti kad geriau išlaikyti rankinės formą :)

AurėjaFėja rašė...

Darbas pasakiškai gražus, kaip visada. :) Iš kur tos visos idėjos? Puikus darbelis. Man labai graži spalva šitos rankinės.

http://aurejafeja-perpetuo.blogspot.com/

Monika rašė...

Rankinė - nuostabi. Baltai pavydžiu :)

Rūta rašė...

Laura, Ieva, Monika, malonu girdėti, jog patinka rankinė. Iš tikro foto net neatspindi jos viso grožio – t.y. odos. Odą apskritai sunku perteikti nuotraukose, dažnai arba per daug blizga, arba permažai ir atrodo negyvai; pvz čia tie pereinantys rausvi atspalviai („ sendinimo efektas „) mažiau ryškūs ir gyvi atrodo.

Ema – man marketingo teorijos dviprasmiškas emocijas visada sukelia. Universitetas prie tokio požiūrio prisidėjo gana nemažai, kadangi realiai ekonomiką mokiausi lygiagrečiai su fizika ir šių abiejų dalykų sudėtingumo lygis švelniai tariant labai skyrėsi =) Tai dar ir iki šiol kreivokai žiūriu į tokias visokias knygas „Parduok mėlyną dramblį ( nors šita berods tikrai ne blogiausia). Nors iš pagrindų man tai yra įdomu.
Jei dar nemačiusi filmo – parsisiųsk, turėtų patikti.
Dėkui.

Julija – malonu. Taip, klijuoju. Kuo – nuo konkretaus atvejo priklauso. T.y. kiek pati oda stora/tvirta. Kiek didelė rankinė. Kokio kietumo reikia. Papastai dugną užtenka paklijuoti storu kartonu kad jis būtų tvirtas, o viršutinei daliai galima tiesiog kažkokią storą medžiagą ar parduotuvėse parduodamą storesnį pakietinimą, ir jau ne absoliučiai kieta, bet pakankamai tvirta forma būna. Ir siuvimas tada lengvesnis jei aktualu - kartoną į dugną galima įklijuoti ir +/- viską pasiuvus. Bet vėlgi – nuo rankinės priklauso. Čia klijuota tokia medžiaga lyg dirbtine oda, na aš visokiausių dalykų susiveikiu iš kaimų, draugų t.t. tai vis eksperimentuoju =D

AustėjaFėja – oj, šis modelis poros metų senumo , kelias rankines +/- tokias esu dariusi vis tobulindama. Idėjų netrūksta - greičiau laiko jas įgyvendinti. Dėkui.

Anonimiškas rašė...

Koks Jusu ugis, jei ne paslaptis?

Rūta rašė...

ne paslaptis. 169 berods. Ok koks atrodo? =D

Anonimiškas rašė...

laaabai, labai, labai graži rankinė. :>

Rūta rašė...

Dėkui, anonimiškas =)