2012 m. birželio 13 d., trečiadienis

Ukraine/Ne apie daiktus. Ukraina

  Atostogoms vis susigalvojame keistų variantų. Šiemet pirmajai jų daliai patraukėme į kalnus Ukrainoje. Pačioje šalyje lankiausi ne pirmą kartą, bet iki tol pažinome labiau turistines dalis. Karpatų regionas – civilizacijos mažiau paliestas kraštas.
  Išskyrus kelis pačius pagrindinius kelius, asfalto danga dažnai tokia duobėta, jog atrodo: „Geriau tiesiog žvyrkelis prasidėtų“. Angliškų meniu kavinėse nustojome prašyti dar pirmą dieną, rusiškų – antrą. Klausimų kyla daug - nuorodos ten mažai girdėtas dalykas, net ir į atrodytų neįtikėtinai didelius objektus.. Visa tai labai vargina, bet kai po poros valandų važiavimo akmeniniais keliukais į kalno viršų, perbridus 5 upes viduryje niekur atrandi TĄ kokioje knygutėje skambiai aprašytą gamtos stebuklą – pasijunti kaip aukso skrynią atkasęs lobių ieškotojas. Labai labai gerai. Nes pats kraštas– nuostabaus grožio. Matai gyvenimą tokį koks jis tiesiog yra, o ne turistams adaptuotą paveiksliuką. Kalnai be takelių, iš upių neišgrėbstyti plastikiniai buteliai, pakelės nešienautos, karvės nepririštos, pilys aptrupėjusios. Egzotikos dozė – milžiniška. (Tik, jei atvirai, nelabai įsivaizduoju kaip su tokia egzotikos doze susidoros futbolo čempionato stebėti atvykęs vakarų Europos turistas)
  Kitas didelis pliusas - kainos. Benzino litras atsienina eurą. Mums - mažai, žiguliukams - gal ir daug. Gal todėl vietomis arklių dvikinkis buvo populiaresnė transporto priemonė? Už 80 litų du žmonės gali pernakvoti naujame viešbutyje ant kalno su pusryčiais. Maistas „naminio“ – prieskonių ir vitaminų „E“ kiek mažiau nei mūsuose paliesto skonio. Ir, žinoma, pigesnis. Tiesa darbo neefektyvumas kartais akina, kuomet vieno daugiabučio kambario dydžio parduotuvėje stovi 3 pardavėjos – kiekviena už savo prekystalio. Ir laukia. Norom nenorom iškyla postsovietinės vaikystės prisiminimų nuotrupos.
  Grįžus visi užpuola klausimais – tai kaip, ar patiko? ar gražu? ar pailsėjot? Bet juk tokios kaip turėta kelionė apibūdinamos ne šiais standartiniais „gražiais“ žodžiais.
Rūta

9 komentarai (-ų):

Nakvischa rašė...

Didinga! Architektūra ir pievos... Tvoros ir kalnai. Įspūdingos akimirkos, o ir peti labai dailiai atrodote :}

http://berriesbirds.blogspot.com/

Bantik rašė...

Kiek dirbtiniu geliu!!!!
Ir tie aguoniniai ledai labai prajuokino:))

kaleda rašė...

Ačiū už nuotraukas, jos puikios. Viską lbi tiksliai apibūdinote, esame ten keliavę, įspūdžiai tokie patys! įdomu kurioj vietovėj tas gražus senovinis pastatas ant kurio laiptų sėdite?

Jurga rašė...

O kurioje vietoje čia ta katedra laukuose?

Žmogutis rašė...

Žinai tokios "grynos" kelionės būna pačios geriausios!

Anonimiškas rašė...

Žinau, kad visai ne į temą... bet labai noriu paklaust kokį darbą dirbi? ir ar pagal įgytą specialybę?

Rūta rašė...

Nakvischa – dėkui.

Bantik – aha, dirbtinių gėlių kiekis mane iš tiesų nustebino. Didelio miesto centre esančioje ne pigiausioje lauko kavinėje gana įprasta ant stalo rasti vazą su plastikinėmis gėlėmis. Kapinės –Lenkiją „keliais lygiais“ lenkia - ne plastikinių gėlių apskritai nėra. Net vainikuose eglišakiai - tik plastikiniai.
O ledai labai geri - saldūs, riebūs... =)

Kaleda, Jurga – į rytu nuo Lvovo. Kelionės pradžioje kelias pilis ten aplankėme. Tas pastatas -cerkvė šalia „Pidhirtsi“ pilies. Pilis irgi ne ką mažiau įspūdingas pajuodęs vaiduoklių namelis buvo...

Žmogutis - tikrai taip =)

Anonymous - esu baigusi tokias studijas "Moderniųjų technologijų vadyba", čia fizikos bakalauras. Specialybė - toks labai santykinis pasakymas – to, ką studijavau, „specialybe“ net nevadinčiau. Apskritai specialybės mokytis reikia eiti į profesinę mokyklą mano manymu, bet čia jau kita tema.
Rankinės šiuo metu mano visas gyvenimas =) Bet oj … visokiausių darbų esu dirbusi: siuvimo įmonėje pagalbininke, drabužių parduotuvėje, statybose, žuvų fabrike, pramogų parke, logistikos srityje... aolinkosaugos vaybininke, administratore, mokslinėje laboratorijoje... Kartais aplinkiniai pasako, jog vat kaip man gerai jog taip tiksliai žinau ko gyvenime noriu, jog turiu svajonių, jog jų siekiu ar pan. Bet tai palaukit - kiek aš visko esu išbandžiusi kad prieičiau šį tašką!

Yummy Lavender rašė...

Looks like a nice, peaceful part of the world. What were all the flowers for?

Rūta rašė...

Yummy Lavender -
Well, it's not that peaceful actually, not tourist-friendly..It's a very "raw" place. But that's what was most interesting for us.

Those flowers were for sale, near cemetery. They're all plastic. Plastic flowers - a popular thing in Ukraine as we found out.