About Bed Sheets and Uniforms/Apie patalynę ir uniformas

  Each year 1st of September brings a question: „School uniform: is it necessary?“. I have never worn a uniform. I started school shortly after Soviet Union broke, so of course we stopped using that old brown ugly relict, and I finished it just before all the schools brought them back. The school itself didn‘t make big influence on my style, but I was happy having that area of choice. Basically, when I was young, I didn‘t see a lot of places of "free choice". And it‘s important for everyone to feel that freedom at least at somewhere.

  But I am not very categorical on this question. I agree that uniform helps to solve problems such as social/financial inequity, lack of attention from parents etc. And it‘s definitely possible to create something from uniform. But still: aren‘t there better ways to achieve these goals? And is it necessary to make it that strict? Maybe preppy style is beautiful to the biggest part of our society, but don’t forget about the others, to whom beauty is that wide diversity itself.

  And my newest sewing project – a dress, that was „planned” in my sketch. I was „economizing“ my time, so I used Burda pattern with slice changes. Fabric – thick elastic cotton, originally designed for bed sheets. Oh yes, it‘s a crime to use the most beautiful patterns for interior, and then create outfits from „what‘s left“: black/grey/navy blue only. And I need to stop belting everything.

  Rugsėjo pirmoji į diskusijas mano draugų rate įtraukia temą „Mokyklinė uniforma: už ir prieš“. Pati niekada nedėvėjau uniformos. Pirmoji klasė šviežiai pastatytoje mokykloje kątik po nepriklausomybės atgavimo: savaime aišku, sovietinio rudo relikto buvo atsisakyta. O pabaigti spėjau dar iki visuotinai paplintant „kaip vakaruose“ madai. Mokykla menkai prisidėjo prie mano stiliaus formavimo. Tačiau apranga buvo toji dalis, kurioje džiaugiausia teise spręsti ir rinktis pačiai. Juk apskritai tų dienų akimis nemačiau daug tokių „laisvės“ sričių – o bent kurnors ją jausti svarbu. 

  Bet šiuo klausimu mano pozicija nėra itin kategoriška. Sutinku, jog didžiosios visuomenės dalies atžvilgiu finansinių galimybių, tėvų abejingumo vaiko išvaizdai problemas uniforma apsprendžia. O ir iš tos uniformos norint galima kažką išlaužti. Tačiau, kaip minėjau, jaunam bręstančiam žmogui, dar neišmokusiams atsiskleisti įvairesniais būdais, apranga tikrai yra svarbi saviraiškos priemonė. Ir nors didžiosios visuomenės dalies standartais „gražu“ reiškia tvarkingai panašu, visgi dažnai pamirštama, jog groži taip suvokia ne visi. Tad ar tikrai mokykla yra ta vieta, kurioje reikia tokio griežto aprangos formato – kuo trukdo įvairovė, kad ir nevykusi?

  Dar viena naujai pasiūta suknelė – „planinė“ pagal eskizą. Tiesa, siūta šiek tiek pakoregavus seną Burda iškarpą. Nutariau pataupyti laiko. Audinys – medvilninė elastano turinti ex-paklodė. Taip taip, argi ne nuodėmė gražiausius audinius kabinti ant lango ar kloti ant lovų, o visuomenę aprengti iš to, kas liko: juodai/pilkai/tamsiai mėlynai? Įsivariau rimtą kompleksą, jog man netinka neįliemenuoti rūbai, ir juosiu jais viską.Nors kaikada ir būtų gražiau be... Reikia „kovoti“.

Dress and bag - handmade by me; tights H&M; belt trifted; shoes - old, can't remember the brand

Rūta