Beautiful labels/Gražios etiketės

  This weekend left me a question: why some people see everything in more positive way than the others? Sometimes it seems that a thing must be perfect to put a label „beautiful“ „tastes good“, „smells good“ etc on it. Why not making lower standards and giving more colors to the world?
  So here is my unperfected outfit – I know leather jacket would look better with that dress, but... 
  No new sewing projects this time, only some old ones - dress, shoes and handbag.

  Skanu! Švelnu! Kvepia! Gražu…
  Taip - subjektyvūs pojūčiai. Ir visgi savaitgalį po ilgų plepesių moteriškame rate aprangos tema man iškilo klausimas: kodėl vieni gerųjų dalykų mato daug daugiau nei kiti? Nekalbu apie tuos atvejus, kai kažkuo tiesiog nesidomima. Bet taip dažnai ir turintys patirties, žinių, visur ieško tik minusų. Na jeigu jų ir yra - nejaugi etiketei „gražu“ privaloma būti tobulu? Visaip bandžiau dėlioti atsakymą, ir kolkas man norisi kaltinti būtent tą nusistovėjusį stereotipą „tai subjektyvu“. Asmenines karteles reikia turėti, bet kartais vertinant pažvelgti ir šiek tiek plačiau. Bent pasaulis bus...gražesnis.
  Savaitgalio derinukas, su kuriuo gyvai jaučiausi „gražiau“, nei kad dabar žvelgdama į nuotraukas. Rudenėjant vėl išsitraukiau primirštą žalią apdriskusią belenkaip ilgai siūtą suknelę. Žinau, jog odinis švarkelis čia būtų tikęs idealiai, bet...
  O naujų siuvinių fronte kažko naujo neparodysiu. Kitą kartą.

Dress, bag - handmade by me; remade shoes from Zara; scarf - Lindex; coat - old

Rūta