Newspapers/Laikraščiai

  I have watched “Sex and The City” for two times. First – on a “real time”, on TV – with still very young eyes, untouched by any deeper fashion-knowledge. Long time ago. So few years ago when SATC movies were coming, I decided to watch all the series again, as I understood that I barely know the script, not talking about the details. Most fashion fanatics would probably say “only 2 times?”. And actually if I like a movie, I usually watch it for much- much more times. But SATC never was one of those. I agree that costumes are more then just great. But there are some other movies that left a bigger impression for me with their outfits, although outfits were not “The” thing in them, like it was in SATC. But I will talk about it some other time.
  So SATC – do you remember Carrie’s Dior newspaper dress? It was my first thought when I saw this peace of brand new cotton “newspaper” fabric in second hand store. Well, I actually made a bit different dress – more feminine 50’s style. I draw a pattern based on some other pattern I had. The dress turned out very well. So I’m planning to make something similar with few different details in near future.

  “Sex and The City” esu žiūrėjusi du kartus. Pirmąjį - „realiuoju“ laiku per TV – jaunomis ir gilesnio mados suvokimo nepaliestomis akimis. Kitaip tariant – tikrai senokai. Tad prieš pasirodant filmų maratonui prieš kelis metus supratau, jog ne ką bepamenu, ir peržiūrėjau visą iš eilės darkart. Tikrieji fanatikai prie skaičiaus 2 matyt rašytų riebų „tik?“. O ir aš pačius pačiausius filmus net nesuskaičiuočiau kiek kartų esu mačiusi. Taip – SATC man niekada nebuvo iš tų „pačių“. Ne tik kalbant apie siužetą, bet net ir aprangos klausimu: nors serialas šioje srityje nusipelno pagarbos, ir nors daug derinių mintyse galiu atkurti iki smulkiausių detalių, visgi yra keli kiti filmai, kuriuose rūbai, net ir nebūdami pirmame plane, man paliko gilesnį įspūdį. Bet apie juos – kada nors kitąkart.
  O apie SATC šįkart ne šiaip sau – pamenate Carrie Dior laikraštinę suknelę? Tai buvo pirma į galvą šovusi mintis dėvėtų rūbų parduotuvėje suradus šį naujos medžiagos gabalą. Tiesa, savąją suknelę žinojau, jog siūsiu visai kitokią – pūstą, moterišką, 50-ųjų stiliaus. Pavyko, neapsididžiuosiu pasakyti, labai neblogai. Ir kaip tik visai nesenai kuistukuose radau gėlėtą geltoną šilkinę medžiagą, iš kurios mintyse jau regiu labai panašią, bet kiek ilgesnę nei ši, kiek statesne iškirpte, suknelę. Tad džiugu, jog prieš siūdama nepatingėjau pasidaryti iškarpą.

Dress – made by me; shoes- Zara;

Rūta