Custom Sewing/Rankinių siuvimas pagal užsakymą

  I made this handbag more than a month ago asked by a friend.  It‘s a copy with some little changes of one of the most beautiful handbags from fall’11 season – Marc by Marc Jacobs.  Those pockets  were amazing!
  There is no doubt, that having an original idea and making it real is always the most valuable form of creativity. But to me the most exciting part is not an idea itself, but translating it from 2D world into 3D and solving all the little problems that come along. In real world when people ask for a thing, they usually already have something in their mind. Sometimes it’s just a few details; sometimes it’s a complete picture. I can’t always know if I am copying a thing! So even if there are some moral issues, I think custom sewing  just can’t exist without copying on one or another level.

  Šios  rankinės kišenėlių ir skirtingų atspalvių odos derinimo idėją  pamačiau dar praėjusią žiemą Marc by Marc Jacobs rudens ‘11 kolekcijoje.  Kaip ir visada, sukurti savai jos interpretacijai vis pritrūkdavo laiko, kol prieš porą mėnesių pažįstama mergina rankinėje irgi įžvelgė grožį ir paprašė pasiūti.  
  Ar jūsų manymu didelis moralinis nusikaltimas šitaip su vos keliais pakeitimais nukopijuoti  daiktus?  Mano pozicija dvejopa. Šaunu jei sugebi parduoti savo absoliučiai originalią idėją.  Neneigiant – “aukščiausias lygis”. Bet kartais atrodo, jog kai kopijuoja didieji  Zara, Mango, H&M ir t.t., tuomet tai lyg ir natūralu  (“natūralus mados ciklas”). Visi perka, nors visi žino: originalumo beveik apskritas nulis. Bet jei koks mažas vienetas sugalvoja lygiai analogiškais  - komerciniais - tikslais panaudoti populiarią idėją, tie patys ištikimi Zaros ir Mango klientai juos apšaukia kūrybiškumo trūkumu. Ar savo juodu darbu uždirbtų pinigų nukreipimas vienur ar kitur nėra geriausias patvirtinimas, jog aš tam pritariu ar bent jau toleruoju? Ak taip: mes esame uždaro rato “aukos”, pinigų nėra kur kitur nukreipti (kaip kad nėra už ką balsuoti).  Ne.  Bumbėti leidžiama tik tiems, kas bent pabando iš to rato išlipti. Bet tokie ir nebumba – nes žino, jog išlipti galima.
  Gal kiek neįprastai ir net nemadingai nuskambės, tačiau mane  visame šitame daiktų atsiradimo procese labiausiai domina ne pradinis kūrybinis etapas, kuomet generuojamos idėjos, o tų idėjų materializavimas. T.y. kuomet mąstau, kaip 2D vaizdą smegenyse ar popieriuje perkelti į 3D realybę, kuomet modeliuoju iškarpą ir detales, kuomet sprendžiu visas siuvime iškylančias problemėles. Būtent dėl to aš praktiškai niekada nekopijuoju rankinuko “nuo savęs” – nesiuvu  antro visiškai analogiško; nebent iškart daryčiau porą vienodų. Bent kelios detalės ar techniniai įgyvendinimo sprendimai visada keičiasi. Taip jau nutinka, kuomet susilieja meilė rūbams ir mano fizikos išsilavinimas.
  Visi kalba, jog Lietuvoje trūksta kūrybiškų asmenybių. O gerų  specialistų? Pažvelgus į darbo biržos sudaromų paklausiausių profesijų sąrašus pagal laisvas darbo vietas, aukščiausiose pozicijose figūruoja ne dizaineriai, o technologai, sukirpėjai, ir tie patys siuvėjai. Ar mums tikrai trūksta idėjų? O gal greičiau kokybiško jų įgyvendinimo... bet kokio jų įgyvendinimo?
  Kitas aspektas  - siuvimas pagal užsakymus. Iš praktiškos pusės galiu pasakyti, jog laaabai retai žmonės prašo  jiems ką nors tiesiog sukurti. Dažniausiai  ateina su nuotrauka. O galų gale jei ir tik su keliomis mintimis galvoje – taip, užsakymo vykdymas jau nėra nuosavos idėjos įgyvendinimas. Kalbu ne tik apie tai, ką aš darau. Rūbų siuvimas, baldų gamyba ir visokie kitokie “kūrybiniai” darbai – tuo paremtas bet koks verslas  pagal užsakymą.   Ir  kopijavimas  yra vienintelis būdas tikrai tiksliai susikalbėti.  Vėlgi  iš patirties:  tais atvejais, kai pasitenkinu  vien tik žodiniu apibūdinimu ir pagal tai pieštu eskizu, dažniausiai vis tiek kažkiek nugrybauju į lankas nuo realių norų. Patirties neturintis žmogus ne visada geba suvokti ir atsakyti į techninius į klausimus.
  Man regis bėda ta, jog tiek viena, tiek kita pusė bando ieškoti meninių aspektų ten, kur iš tiesų tėra grynas verslas. O su verslumu yra visai kitokių problemų. Tiek to moralizavimo.

Handbag – made by me; jeans – Levi’s 552; shoes – Reserved; sweater – Victoria Secret; belt – second hand

Rūta