Price, Quality and Beauty/Kaina, kokybė ir grožis

  It‘s always a dilemma between price, quality and beauty when buying things. And it‘s always even harder with shoes. First of all, you need at least average quality here - shoes must be comfortable enough to wear them. Secondly, you usually can‘t (for example) buy something imperfect and work on it – that’s what I quite often do with clothes. What do you do, when you can’t find that perfect thing – do you buy “just something”, or don’t buy anything?

  Batai  visada atsipjauną riebiausią mano aprangos biudžeto pyrago dalį.  Nors nesu iš tų, kurie juos itin sureikšmintų – „Geriau jau maišas ant kūno, bet batai turi blizgėti!“.
  Bėda ta, jog perkant batus sunkiau nei kitur leistis į kompromisą tarp kainos, kokybės ir grožio. Visi trys aspektai apskritai visada  aukštyn ir žemyn keliauja kartu: kokybę pagaminti kainuoja, ir išorėje ji ilgainiui atsispindi. O čia dar nedidelių fluktuacijų sunkiau dairytis: be bent jau vidutinės kokybės batai nebus patogūs,  ir net  trumpalaikės grožio funkcijos neatliks.
  Tad pakėlus biudžeto kartelę, bet vis dar neradus kažko atitinkančio visus reikalavimus (o taip bent man nutinka  dažniausiai)  vienintelis klausimas lieka pirkti bet ką, ar nepirkti. „Būti ar nebūti“ – kaip Hamletas pasakytų.

Handbag – made by me; dress- Esprit; shoes- Luca Cavialli; vest – Express; scarf, belt – second hand; tights – Marks&Spencer

Rūta