Kažkur kažkados skaičiau mintį apie 80-ųjų/90-ųjų pradžios margaformę madą, jog „tą laikmetį kartą pergyvenęs, pakartoti tikrai nebenori“. Prisiminiau, mąstydama apie šiuo metu mados olimpe karaliaujantį minimalizmą - niekados nebuvau didelė jo gerbėja. Ne todėl, jog negražu. O ir savo stiliaus itin tolimu nepavadinčiau. Kaip pajuokauju - juk realiai aprangoje detalių naudoju gerokai mažiau nei mano „gražu” leistų - ar tai dar ne minimalizmas?
90-ųjų antrojoje pusėje jau gana sąmoningai stebėjau pasaulį. To meto mada buvo mano pirmieji rimti stiliaus eksperimentai. Kas sakoma apie pirmuosius potyrius - stiprūs, bet dažnai kiek prisvilę. Gal dar ir todėl ir ne tokie skanūs dabar?
Tad ir griežtai pastelinių spalvų derinių jau daug nešiota, ir įvairiausio ilgio per trumpų kelnių, per trumpų „basic“ palaidinių, tiesaus kirpimo ilgų sijonų, permatomo audinio, smulkios bižuterijos ir aksesuarų, paprastučių suknelių smulkiomis petnešėlėmis - galima vardinti ir vardinti tuos sugrįžusius elementus. Daug kas buvo gražų anuomet, to nesikratau ir dabar. Kaip detalių - retai kaip visumos.
Nors kai kas, turiu pripažinti, sukelia automatinę atmetimo reakciją - pvz. sidabrinių batelių „trendas“. Netraukia manęs ir asimetrija rūbuose, arba tos visos A. Wang stiliaus kostiumo interpretacijos. Gal kitąmet laukia vašku sulipdytos garbanos su įsėtomis smulkiomis gėlytės? - ne, ne, ne...
90-ųjų antrojoje pusėje jau gana sąmoningai stebėjau pasaulį. To meto mada buvo mano pirmieji rimti stiliaus eksperimentai. Kas sakoma apie pirmuosius potyrius - stiprūs, bet dažnai kiek prisvilę. Gal dar ir todėl ir ne tokie skanūs dabar?
Tad ir griežtai pastelinių spalvų derinių jau daug nešiota, ir įvairiausio ilgio per trumpų kelnių, per trumpų „basic“ palaidinių, tiesaus kirpimo ilgų sijonų, permatomo audinio, smulkios bižuterijos ir aksesuarų, paprastučių suknelių smulkiomis petnešėlėmis - galima vardinti ir vardinti tuos sugrįžusius elementus. Daug kas buvo gražų anuomet, to nesikratau ir dabar. Kaip detalių - retai kaip visumos.
Nors kai kas, turiu pripažinti, sukelia automatinę atmetimo reakciją - pvz. sidabrinių batelių „trendas“. Netraukia manęs ir asimetrija rūbuose, arba tos visos A. Wang stiliaus kostiumo interpretacijos. Gal kitąmet laukia vašku sulipdytos garbanos su įsėtomis smulkiomis gėlytės? - ne, ne, ne...
Handbag and dress - made by me; shoes - Zara; Tights - Marks&Spencer
Rūta
Pranešimai
6 komentarai (-ų):
Man yra daug tokiu mados niuansu, kuriems suveikia atmetimo reakcija:) Ir sidabriniai bateliai, vieni is tu:)
Atrodai labai graziai, as vis neatsiziuriu, koks dailus tavo paltukas!!!
Gero savaitgalio:)
Man regis retas kartą pergyvenęs tuos sidabrinius batelius į juos norės dar kartą pažvelgti =)
Dėkui, Supergirl.
Aš kažkadaise buvau gavus iš Vokietijoje gyvenančios tetos auksuotos odos sportbačius. Ten pas juos, matomai, buvo madingi, bet koks buvo mano nusivylimas išpakavus siuntinį! Taip nė sykio ir neprisiverčiau apsiauti :D
Puiki rankinė!
Viskas nuostabiai suderinta, rankine - nereali.
O man paskutiniu metu per daug medijos, per daug to visuotino pasklidimo. Kuomet kazkokia tendencija igyja toki nematyta pagreiti, kad is tiesu darosi bjauru.
Kaip ir ta asimetrija..."Visi jau turbut turim kazka aismetrisko".
Man asmeniskai kazkaip darosi nebeidomu. Lieka maziau ir maziau vietos vaizduotei, viskas uzgrusta kitu ikvepimais
Dėkui Karole!
Inga – man regis kuomet gyvenime įgyjam bent šiokios tokios patirties, kažkuo ilgam sužavėti darosi vis sunkiau. Ir mados naujovės pradeda ne taip žavėti, ne taip traukti. O dar plius, kaip minėjai , tame šiuolaikiniame pasaulyje informacijos sklaida tokia greita ir plati. Iš vienos pusės gerai. Iš kitos pusės – žavesys nyksta…
Thanks, Ioana-Carmen.
Rašyti komentarą