Online/Internetu

  Pirkimas internetu jau daugiau nei 5 metus man yra įprastas dalykas. Taip įsigyjame didžiąją dalį technikos (nes pigiau), bilietus ir laisvalaikio prekes (patogiau), dalį kosmetikos priemonių (kartais pigiau, kartais didesnis pasirinkimas).  „Didelių gabaritų“ maisto produktų ir buities prekių užsisakome iš viską žinančios e-mamos (sunkių daiktų nereikia patiems tampyti).  Ir rūbai bei avalynė – paštu atkeliauja svari jų dalis.
  Tik pastaraisiais metais pažįstami pradėjo mažiau stebėtis, kaip taip nebijau prašauti ar apsigauti pirkdama internetu. Bet juk visada galima gražinti. Taip, su nedideliu nuostoliu – o automobilis iki parduotuvės oru varomas važiuoja? Kaip „siuvantis“ žmogus, pažįstu kokia siūlė kokį kritimą duoda. Tai palengvina apsipirkimą. Netinkamą dydį esu įsigijusi vos porą kartų, visus kartus didesnį nei reikia – vėlgi, siuvėjai tai menka bėda.  Keli rūbai yra tiesiog „neprilipę“ ir nugulę į spintą. Bet taip kartais nutinka ir su iš realios parduotuvės atsineštu daiktu. Galų gale būna, jog ir gyvai perku rūbą jo nesimatavusi. Vaikščioti po parduotuves man toli gražu nėra kančia (apskritai mėgstu vaikščioti...), bet matuotis rūbus dažniausiai tingiu. Arba rūbas turi tikrai sužavėti, arba turiu būti gilioje paieškų neviltyje,  jog nueičiau iki matavimosi kabinos.  Praktiškai visada itin konkrečiai žinau, ko man reikia. Internetu patogiau ir greičiau ieškoti būtent to „kažko“  specifiško.  O parduotuvėje esu priversta pereiti per visą pasiūlą – mygtuką „sort by“ pardavėja ne visada pakeičia.  Be to, pirmiausia dairausi ko nors „pigiau“ išpardavimų skyriuose, laukiu pirmųjų nuolaidų. Tokia žvejyba gyvai pareikalautų daug daugiau laiko ir pastangų.  Taip ir nukrypsta lėkštutė į interneto pusę.
  O jums pirkimas internetu – lygiavertis dažnai praktikuojamas daiktų įsigijimo būdas ar tik kažkas retkarčiais „iš bėdos“?

Clutch – made by me; sweater – Jcrew; pants – Review; shoes – vintage; watch – Asos 

Rūta