2011 m. spalio 2 d., sekmadienis

Childish Dreams/Vaikiškos svajonės

  As a child, I didn‘t have big dreams about who to become when I grow up. Later I just imagined some paper job in office, as I was very good at math. I loved sewing, painting. But I knew how manufacturing level was working in fashion business – nothing too sweet.  Creative side – yes, I did attend some additional painting lessons. And my performance, compared to other kids, wasn’t impressive. Modeling? Yeah, the smallest kid. So I never thought I could really do something with those few things I really loved. And never even let myself dream about it.
  What were your dreams?
  Neseniai viename dokumentiniame filme išgirdau, jog nors profesiniai polinkiai pradeda formuotis labai ankstyvame amžiuje, tai tikrai nebūtinai tiesiogiai (garsiai) išsakoma tose vaikiškose svajonėse.
   Susimasčiau apie save.
  Ankstyvoje vaikystė apskritai profesinių svajonių neturėjau. Kiek vėlėliau mačiau krūvą popierių ofise. Tiksliai net nebandžiau įsivaizduoti (ir nežinojau), ką tuose ofisuose žmonės veikia.  Juk skaičių pasaulis man gulėsi po kojomis – rasiu vietą. Tik rašinėliams nei toks vaizdas, nei paaiškinimas netiko, tad prisitaikydavau bangos.
  O drabužiai...  mėgau siūti, mėgau piešti. Taip, žinoma, kėlė savotišką susižavėjimą, bet neturėjau aiškaus suvokimo, jog su tuo galima susieti sėkmingą ateitį, ne tik papildomai pasigaminti daiktų sau. Pats mažiausias vaikas –  modeliu, savaime aišku, nebūsiu. Siuvimą pramoniniame lygyje pažinau – nieko saldaus. Kūrybinė pusė – lankiau papildomus dailės užsiėmimus, bet bendrame kontekste traukiau nebent link vidurio. Vėlgi - nieko nebus. Taip ir neleidau sau net pasvajoti.
  Kuo jūs vaikystėje svajojote tapti?
Handbag – made by me; cardigan – Zara; shoes, skirt (remade) – Reserved; blouse – remade; belt – my father's old; fur collar – my mother's
Rūta

11 komentarai (-ų):

EGLE KOTRYNA rašė...

as tavim taip zhaviuosi! tavo rankdarbiai nuostabus!!

Hanerietė rašė...

Aš svajojau būti advokate, gal nuo penkių metų visiems sakiau, kad būsiu advokatė ir niekas daugiau :) ir taip gal iki 15. Paskui nusprendžiau, kad būsiu rašytoja. Nesu nei advokatė, nei rašytoja, nei niekas panašaus :)

Rūta rašė...

EGLE KOTRYNA - labai malonu girdėti!

Haneriete - aš net nežinau ar pažįstu tokį žmogų - bendraamžį - kuris būtų "įvykdęs" savo vaikišką svajonę. Kalbant apie vyresnio amžiaus žmones - taip, tikrai pažįstu. Bet tam matyt yra savų priežasčių - t.y. skirtumų.

Rosita rašė...

aš norėjau būt mokytoja - tiek ir tetrūko, kad ta kryptim pasukčiau, tačiau viskas kitaip susiklostė :)

ir ši tavo daryta rankinė tikrai be galo puiki- patiko jos forma, tokia minkšta atrodo :)

Mano katė juoda rašė...

Nu gražus sijonas. Turėčiau tokį - nešiočiau :)))

The Daily Fashionista rašė...

hehe..I'm still a dreamer when it comes to what I want to be when I grow up. Honestly it would be to open a boutique but I need to finish business school:)

This outfit is really cute! I love that bag! You're so good at bags!!

Supergirl rašė...

Ruta - derinukas labai labai! Atrodai tikrai nuostabiai;)
As negaliu atsakyti i klausima apie vaikystes svajones.. Mano norai ir svajones keitesi su lig kiekviena nauja diena, naujais potyriais ir atradimais. Ir taip zinok lig siol - kaip ir suaugau, bet vis dar neradau savo vietos sioj zemej..:)

Anonimiškas rašė...

Grazu...

Vaikysteje svajojau buti mokytoja arba gydytoja... ;-) bet nesu nei ta, nei kita.

akani rašė...

vaikiskose svajonese save maciau kaip gydytoja, o tiek metu praejus as emiau ju bijoti:)
ir negaliu nepagirti rankines.fantastiska:)

mirattes rašė...

Dabar bandau prisiminti kuo as norejau buti uzaugusi, bet kazkaip vienas variantas man nebudingas. Vis norejau buti tai tuo, tai anuo. Ir dabar baigiau anglu, verciu, bet zinau, kad tai ne mano kelias... Studijuoju kostiumo dizaina, siunu, piesiu, bet kas kai baigsiu?.. Dizainere vargu ar busiu, stiliste.. na gal... noreciau kokio butiko, noreciau fotografuoti, noreciau buti gera mama, noreciau kurti interjerus, noreciau kuryti batus, noreciau keliauti ir aprasineti, noreciau... noreciau gyventi yvenima taip, kad galeciau kvepuoti pilnais plauciais. Mano svajoniu profesija - laimingas zmogus :)

Rūta rašė...

Rosita – va mokytoja tai net mano draugų tarpe anuomet nebuvo populiaru. Nors dabar tai vertinu kaip vieną įdomiausių profesijų.
Rankinė iš tikro labai minkšta, nes pati oda labai įdomi – stora, bet švelnutė švelnutė...

Juoda kate - ką aš galėčiau pasakyti… reikėjo nešiot =D

The Daily Fashionista – I think it’s really great when people still have dreams when they get older, when face all those “problems”. We will never achieve things without dreaming – and believing – in them. Thanks!

Dėkui Supergirl! Man regis tai labai natūralu, daug keisčiau kaip žmonės sugeba augdami ir sužinodami vis daugiau nekeisti tų svajonių, ypač tame aktyvaus augimo etape. Svarbiausia yra neprarasti noro ieškoti.

Dėkui anonimiškas!

akani - dėkui. gydytoja žiūriu populiaru. Aš gydytoja turėjau minčių tapti kokioje 7-8 klasėje, bet tai vėlgi buvo ne svajonė, o daugiau savianalizė – ką aš galiu, kam aš tinkama. Nes esu pakankamai šaltų nervų žmogus kritinės situacijose, ar kai reikia “užjausti kito skausmą”, kaip juokauju. Tik mano atmintis veikia labiau “išmastymo”, ne kalimo būdu, plius nei chemija nei biologija nepatiko, tad greitai persigalvojau =)

Mirattes - man atrodo, jog mokyklą ką tik baigusiam žmogui apskritai yra per anksti priimti sprendimą dėl ateities. Aš ko noriu realiai supratau tik pabaigusi tuos „aukštus“ mokslus ir įgavusi realios darbo patirties. Po mokyklos tiesiog nežinojau labai daug faktorių, kurie būtų pakeitę mano sprendimus. Jei šį etapą sistemingai perkėlus į ankstesnį amžių, galbūt žmogus galėtų tikslingai pradėt siekti tos tikrosios gyvenimo vietos anksčiau, nei va įžengęs į antrą savo gyvenimo ketvirtį.
O kalbant apie milijoną veiklų – vėlgi... Dalykas, kurį supratau visai nesenai: jei kažkurioje vienoje srityje noriu pasiekti „daugiau“, kitose teks pasiekti mažiau. Nes laikas - ribotas išteklius. Kiek aš pasirengusi aukoti viską kitką, dėl to kažko vieno?