2011 m. spalio 5 d., trečiadienis

Family Style/Šeimyniškas stilius

  When two people live together for a long time, they become more alike. I am quite a big individualist, but I noticed it too in my relationship ships. Especially when it comes to some hot worldwide topics: no matter how radical my position is, he still has exactly the same opinion. So it’s usually impossible to make a discussion at home!
  Another thing we became more like each other, is how we treat our styles. He taught me how to listen to my understanding of beauty and to be more individual here. I taught him how to love colors. And that style is not just a natural thing – there are a lot of what, where and why. This way he “developed” his needs, and now has not only more clothes than statistical man in Lithuania, but even more shoes than I do. It‘s ok, until we come to one line in our annual spending: I manage to get the same amount of clothes for little money;  and he doesn’t.
  It’s really difficult to find clothes for him. At least here in Lithuania – so many worldwide brands don‘t have clothing line for men, even if they do have those lines in other countries. And even if there is men‘s section, it’s always so much smaller. Other problem – constraints when creating a style. For example trends in fashion.  Women can quite easily include brand new crazy things in their daily wear.  For men fewer things will be accepted in public.  And the fact that women have more things to create their style with – we can vary between skirt and pants, we can play with their styles, we can choose different lengths.  When it comes to men – pants only. Well, there are like 3-4 lengths possible, but only under other strict conditions. Colors – so many of them will get „ oh, it‘s not masculine“. Not even talking about prints. Or wearing accessories, jewelry.
  So here comes the problem – when my man starts to know more and asks difficult questions, what can I advice him? Cause those things that I use to create my style – they are so often forbidden to him…
  Tikriausiai dauguma, gyvenantys su antrąja puse, ar tiesiog bendraujant su pažįstamomis poromis, pastebėjo, jog ilgą laiką būdami kartu žmonės supanašėja. Kad  ir kokia individualistė bebūčiau, turiu pripažinti, jog tai neaplenkė ir mano namų. Kai kuriais gyvenimiškų aktualijų, ar pasaulinių problemų klausimais net pasidaro nebeįdomu  diskutuoti tik dviese – atrodytų, labai jau radikali ta mano pozicija, bet jis vis tiek mano lygiai tą patį.  
  Kita sritis, kurioje tikrai supanašėjome -  požiūris į aprangą. Tačiau  negalėčiau pasakyti, jog tai vien tik mano įtaka. Iš esmės būtent jis tiesiogiai ir ne tiesiogiai paskatino mane pasitikėti savo nuomone ir kurti tą individualų stilių. Net jei tai nesutampa su jo “gražu”.
  Tuo tarpu aš jį išmokiau meilės spalvoms ir milijonų kas kaip kodėl.  Apranga jam buvo daugiau natūralus dalykas, o dabar seka žinojimas ir  gebėjimas valdyti savo stilių. Ir kritiškesnis vertinimas. Ir - automatiškai - didesni poreikiai. Rūbų jis turi ne tik kad daugiau nei eilinis Lietuvos vyras, bet turbūt daugiau nei eilinė moteris. O batų - daugiau nei aš.  Viskas gerai, kol nepažvelgi į kai kurias metinių išlaidų eilutes. Nes pigiau prasimanyti analogiško kiekio jam neišeina.
  Dauguma,  nespjaunančių į garderobą, sutiks, jog kad ir kad ir kaip kartais sunku surasti norimą daiktą sau, visgi ir mažiau reikliam vyrui tą padaryti yra daug sunkiau. Mažesnė paklausa automatiškai lemia mažesnę pasiūlą. Paskaičiuokite , kiek didžiųjų parduotuvių Lietuvoje turi tik moterišką skyrių. Arba palyginkite moteriškų ir vyriškų skyrių dydžius.  Persvara aiški.  Toliau - siauresni ir  žymiai griežtesni rėmai, ir gerokai didesnis konservatizmas  mados naujovių atžvilgių. Elementaru: juk būdama moterimi gali rinktis kelnės ar sijonas, o gal išvis suknelė;  o šalia žaidimo stiliumi ir  modeliu, gali  dar varijuoti ir ilgiu. Net kelnių – lyg ir vyriško rūbo - ilgis moterims „leidžiamas“ žymiai įvairesnis. Arba spalvos – kiek daug jų nurašyta į „ne vyriška“. Su raštais dar blogiau. O kur dar visuomenės požiūris, jog vyrui apskritai ne valia per daug rūpintis savimi. Aksesuarai – vyrui – puoštis?  Reikia palikti ir ožio kvapo!
  Ir štai kuomet mano žmogus pradeda suvokti daugiau, užduoda gilesnius klausimus, kyla dilema: ką patarti, jei daugumą tų dalykų,  kuriais aš varijuoju siekdama atrodyti „kitaip“, jam mūsų kultūroje yra... neįmanomi?
 Handbag – made by me; dress – Jcrew; coat – Tara Jarmon; shoes – Zara; tights – Marks&Spencer
Rūta

14 komentarai (-ų):

Perfect rašė...

Rūta, kaip gražu....Kaip tinka paltukas...
Kaip sugebi gražėt ne dienom, o valandom? A?

Egle rašė...

kokia rankinė, kokia rankinė!... kaip ir visos tavosios: dieviška dieviška.

Rūta rašė...

Dėkui, Perfect. Paltuką ir pati labai įsimylėjau. Nemeluoju - gražiausias kada turėtas rūbas...

Dėkui Egle. Ši tokia labai paprastutė ir minimalistiška. Bet pačios odos faktūra gyvai itin įdomi, rankinė tarsi kažkiek pasilamdžiusi atrodo.

Ieva Jankauskaitė rašė...

Labai gražiai viskas suderinta. Paltukas tai nesvietiško grožio! Ir rankinė labai patiko, paprasta bet tuom ir žavi:)

Hanerietė rašė...

Labai gražus paltukas. Ypatingai jo spalva.
Tai viena geriausių mano kitosios pusės savybė- stiliaus pojūtis. Rūbų kiekiu tikrai galime lygintis, nežinau pas kurį bus daugiau. Naaa batų, aišku, pas mane daugiau :) bet man tai labai patinka, kad ne visada šalia jo aš galiu būti ta gražioji poros pusė :)

Karolina rašė...

pritarsiu, tikrai nuostabus paltukas, tiek spalva, tiek modelis. (:

Karolina rašė...

Pati dirbu vyrų drabužių parduotuvėj, kurioje rasti kažkokį stilingą rūbą beveik neįmanoma. Nes ten "kepami" tik standartiniai vyriški drabužiai. O ir pati pastebiu negatyvias reakcijas, jei neduok diev pasiūlau kokiam konservatyviam vyriokui žydrą ar rožinį megztuką.
Puikiai atrodai! Trečias iš eilės įrašas, kai noriu visko, kas ant tavęs :D

Anonimiškas rašė...

Labai gražiai atrodai, pamatyčiau tokią gražią merginą gatvėje tai tikrai atsisukčiau, arba netgi pagirčiau išvaizda (nors pati esu mergina) :)
Man labai patinka ryškūs, spalvingi ir drąsūs žmonės.
Šaunuolė, didžiausi komplimentai ir linkėjimai tau, o aišku kuo daugiau įrašų tuo skaitytojams smagiau :)

Rūta rašė...

Ieva - malonu girdėti.

Haneriete – dėkui.
Mano antros pusės stilius tikrai nėra kažkas toookio – jis kiekvieną dieną į darbą dėvį kostiumą, tad vienaip ar kitaip kostiumas, kai jų nori turėti ne vieną ar ne du, suryja itin didelę biudžeto dalį; ir į tokį lengvai dalykinį stilių tenka orientuoti visą garderobą. Pažaisti galima ryškesniais marškiniais, kaklaraiščiu – jei rišari ir jį – galbūt kelnių ir švarko pamiksavimu, batais, diržu. O būtent tokių daiktų – nei liūdnų, bet nei per daug laisvalaikiškų – tikrai sunku surasti už ne kosminę kainą.
Galbūt nuskambės „negražiai“, bet aš asmeniškai galiu apsirengti puošniau ir gerai jaustis šalia jo vilkinčio džinsais ir belenkokiu megztuku. Tačiau atvirkštiniame variante savęs gerai besijaučiančios neįsivaizduoju =)

Karolina - palto spalva realybėje net kiek ryškesnė, stipriau violetinė. Zenks =’)

Karolina – taip ir susiduria uždaras ratas: parduotuvė gal ir atveža kažką įdomesnė, bet konservatyvus vyras jo neperka; parduotuvė pasimoko ir nebeveža; visuomenė pripranta prie tokio vaizdo ir nebenori priiimti a nei jokių kitokybių; tai vyrams skatina dar didesnį priešinimąsi t.t.t. Tragiškai nupasakojau =)
Studentavimo pradžioje ir aš dirbau rūbų parduotuvėje, vyriškų ir moteriškų skyriai buvo. Bet kadangi dauguma moterų kažkodėl bijojo vyriško stiliaus – o tai buvo kiek brangesnė, tikrai kokybiška, ne konservatyvaus bet solidesnio stiliaus parduotuvė, ir tikrai reikėjo ne tik rūbus lankstyti – tai dažniausiai aš dirbau sy vyrais ( gerai skamba..). Ir šiaip jau pastebėja, jog visus įdomesnius daiktus tuomet labai greitai, absoliučiai ne skausmingai nupirkdavo. Tai gal visgi yra tas poreikis – tik priklauso nuo kliento...

Dėkui anonimiškas, labai malonu. Gatvėje kartais gal ir atsisuka žmonės - nes palto spalva, kaip minėjau, tiesiog rėkianti =)

Sandra rašė...

Labai gražus paltukas ir suknelė, fantastiškos spalvos - net ruduo netoks baisus atrodo :)) Įsivaizduok kaip smagu būtų jei visi gatvėse tokie spalvingi vaikščiotų :))
O ir su tavo mintimis visiškai sutinku, todėl mes su savuoju kuo toliau tuo daugiau viską perkame internetu iš užsienio parduotuvių :)


Sandra
Konkursas rankų darbo papuošalams laimėti!:)

Supergirl rašė...

Wow, Ruta - atrodai ispudingai. O spalvos... Nerealu!!!
Suprantu, kodel isimylejai paltuka, tokio negalima nemyleti:)

Anonimiškas rašė...

Smagu matyt spalvingą paltuką :) Pati turiu ryškų ryškų rožinį (tiksliau sodrios fuschia spalvos, varpelio formos) ir aš jį myliu dėl jo sugebėjimo vienu akimirksniu pakeist mano nuotaiką ir bet kokį išėjimą į žmones paverst pramoga, nes draugas vis pastebi, kad mane nužvelginėja daugybė prasilenkiančių žmonių. Abu prisijuokiam :)
Atrodai labai gražiai ir tikrai kam nors praskaidrini dieną ar bent primeni, kad spalvos daro stebuklus!:)

Rūta rašė...

Sandra – taip, gatvėje vyrauja juodai rudai pilki žmonės. Rudai – tai jau gerai. Nors yra ir spalvingų, pvz ryškiai žalių, oranžinių kaip neikada - matyt ir mada prisideda =) Arba madinga šviesi smėlinė spalva – pasaka! Kita vertus suprantama - jei gali įsigyti tik vieną paltą keliems sezonams, su ryškiu galbūt ir nerizikuosi. Pvz prie šio tikrai ne kiekvienus batus galu autis. Aplink ryškią spalvą sunkiau kurti garderobą. Bet – norint – tikrai įmanoma. Dėkui.

Dėkui Supergirl!

Anonimiškas – mane tokie rūbai tarsi įpareigoja daugiau šypsotis – ir šypsausi. Ne tik iš išorės - ir iš vidaus jie kartais padaro stebuklus.

Akvilina rašė...

Tokie vyrai - deficitas! Ir pusiausvyra tarp vyro nevalos ir vyro, kuris is meiles sau rytais prie veidrodzio ruosiasi ilgiau nei tu, irgi deficitas :)