Can I Borrow?/Ar galėčiau pasiskolinti?

   I know a few people, who has kind of a phobia – they can‘t wear someone else’s clothes. They don‘t like to lend or borrow and they can‘t shop at second hand stores. Because clothes are very personal thing to them, or the idea itself is kind of ugly, or a human body smell is ugly, or they don‘t trust other people enough etc.  – many reasons there.  And most of my (girl)friends, who has sisters, have complained to me at least one time, that sister took something from her closet, or how they were bawl out after borrowing something. While to me it always seemed as the biggest advantage of having a sister. Well, if I have lived in 90‘s - I would definitely have borrowed shirts and t-shirts from my brother. Thanks god my mom wears +/- the same size as me…
  And when I need something specific for a night out with strict dressing code, I usually ask few of my best friends before buying. Or another example - when you take wrong clothes for a trip because you don’t know weather, or culture, or you just forget something vital.
  Do you share your clothes? Is it ok to you, or the idea is somehow uncomfortable?
  Two new handbags I made. And blouse, borrowed from my mother.

  Pažįstu kelis žmones, turinčius fobiją dėvėti kitų rūbus. Skolintis, skolinti, pirkti kažką kuistukuose. Nes nemaloni pati mintis, kito žmogaus kūno kvapas, nes rūbas jiems yra asmeninis daiktas, nes bijo, jog kitas nesaugos, nevertins, ar tiesiog su tuo rūbų nenori matyti nieko kito – tik save. O dauguma vyresnes arba jaunesnes seseris turinčių draugių bent kartą yra pasiskundusios,  kaip gavo arba davė velnių dėl be jų žinios paimto daikto. Ironiška, bet man tai visuomet atrodė pats  didžiausias sesės turėjimo privalumas!  Na, būčiau gyvenusi 90‘aisiais – tikrai būčiau vogusi iš brolio spintos marškinius ir marškinėlius. Lygiai kaip dabar beviltiškiausiomis „neturiu ką apsirengti“ akimirkomis vis pakraustau antrosios pusės spintą. Dažniausiai nevaisingai. Tad ačiū dievui, bent su mama rūbais  galiu keistis. Tuo nevengiu naudotis ir... imu.
  Tačiau ir be artimųjų tarpo, kažko specifinio dažnai pritrūksta  teminiam ar tiesiog  griežtesnio aprangos kodo vakarui. Ypač dažnai - aksesuarų, papuošalų - t.y. detalių aprangai išbaigti. Man juos pirkti tam vienam užsidėjimui šiek tiek gaila pinigų. Tad visų pirma kreipiuosi į porą artimiausių draugių.
  Arba visi tie atvejai, kuomet pasiimto lagamino turinys kiek prasilenkia su realia situacija – matyt, daugumai pažįstama. Gerai, jei netoliese yra parduotuvė ar jei tai tik savaitgalio išvyka. O jei esi Aliaskoje vidury niekur uždarytas visai vasarai?
  O jūs, ar skolinatės ir skolinate rūbus?
 Šįkart absoliučiai paprasta apranga – fonui fotografuojant dvi naujai pasiūtas rankines. Irgi absoliučiai paprastas.  Palaidinė pasiskolinta iš mamos spintos.

Handbags – made by me; blouse – Caroll; jeans – Old Navy; shoes – Shellys

Rūta